Jonas Gylys
| Jonas Gylys | |
|---|---|
| Gimė | 1947 m. liepos 3 d. Krakėse |
| Veikla | Lietuvos energetikos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras. |
| Žymūs apdovanojimai | |
Jonas Gylys (g. 1947 m. liepos 3 d. Krakėse) – Lietuvos energetikos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1970 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1995 m. habilituotas technologijos mokslų daktaras.
Nuo 1970 m. Kauno politechnikos instituto (nuo 1990 m. Kauno technologijos universitetas) dėstytojas, nuo 1995 m. Šilumos ir atomo energetikos katedros vedėjas. Nuo 1995 m. profesorius. KTU Senato Studijų komisijos pirmininkas.
Vienas iš Branduolinės energetikos tęstinumo Lietuvoje studijos (2004 m.) autorių. Studija daug prisidėjo prie to, kad Lietuvoje atsirastų politinė valia statyti naują atominę elektrinę.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokslinių tyrimų svarbiausios kryptys – branduolinių reaktorių sauga, hidrodinamika, šilumos ir masės mainai dvifazėse sistemose. Sukūrė nutekamojo vandens terminio nukenksminimo metodų. 5 išradimų autorius.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Hidrodinamika, šilumos ir masės mainai statiškai stabilių putų sistemose, monografija, 1998 m.
- vadovėlis, Branduolinės inžinerijos įvadas, vadovėlis, 1997 m.
- Branduolinio kuro ciklas, vadovėlis, 1999 m.
- Branduolinių energetinių sistemų medžiagos, vadovėlis, 2000 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jonas Gylys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 653 psl.