Gediminas Gaigalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gediminas Gaigalas (g. 1959 m. spalio 14 d. Kaune) – Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Algirdas Gaigalas. 1982 m. baigė Vilniaus universitetą. 2001 m. habilituotas fizinių mokslų daktaras.

Nuo 1992 m. Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (nuo 2002 m. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas) mokslo darbuotojas, vyriausiasis mokslo darbuotojas, nuo 1998 m. dar ir Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas, nuo 2003 m. Bendrosios fizikos katedros vedėjas. Nuo 2002 m. profesorius.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė efektyvią integravimo sukininių ir kampinių kintamųjų atžvilgiu metodiką atomo teorijos uždaviniams spręsti. Remdamasis šia metodika parašė 12 kompiuterinių programų, kurios naudojamos Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institute, Oksfordo, Briuselio Laisvojo, Kaselio universitetų moksliniuose centruose ir kitur. Jo sukurta metodika ir programinė įranga sudaro prielaidas gauti gana tikslų atomų ir jonų energinį spektrą, nustatyti elektronų šuolių bangos ilgius, osciliatorių stiprius, šuolių tikimybes, sužadintųjų lygmenų gyvavimo trukmes ir kt. atomines charakteristikas. Išleido mokomųjų priemonių studentams.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gediminas Gaigalas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 325 psl.