Kazys Ulvydas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Kazys Ulvydas
Gimė 1910 m. rugpjūčio 14 d.
Bagotėlėje
Mirė 1996 m. kovo 16 d. (85 metai)
Veikla lietuvių kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas (1955), Lietuvos MA narys korespondentas (1972), Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas (1970).
Žymūs apdovanojimai

Kazys Ulvydas (1910 m. rugpjūčio 14 d. Bagotėlėje – 1996 m. kovo 16 d.) – lietuvių kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas (1955), Lietuvos MA narys korespondentas (1972), Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas (1970).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Bagotėlėje (Kėdainių rajone, prie Kruosto ir Nevėžio santakos). Pradžios mokslų siekė Apytalaukio, Kėdainių pradžios mokyklose. Vėliau mokslus tęsė Kėdainių gimnazijoje. Baigus keturias Kėdainių gimnazijos klases, tik atsitiktinumo dėka įstojo į Kauno Jėzuitų gimnaziją, kurią baigė 1930 m. Vėliau mokslus tęsė Vytauto Didžiojo universitete, kuriame studijavo iki 1937 m., studijuoti pasirinkęs lietuvių kalbą ir literatūrą bei klasikinę filologiją. Vėliau studijas tęsė ir jas baigė jau Vilniaus universitete 1940 m.

19421949 m. dėstė Kauno universitete. 19461948 m. buvo šio universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas, 1949 m. – dekanas. 19491956 m. dėstė Vilniaus universitete. 19511953 m. buvo Lietuvių kalbos katedros vedėjas.

Nuo 1951 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. 19531955 m. buvo šio instituto direktoriaus pavaduotojas, 19551960 m. ir 19761987 m. – žodynų, 1960–1976 m. – dabartinės literatūrinės lietuvių kalbos skyriaus vadovas, nuo 1987 m. – patarėjas prie instituto direkcijos.

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parašė:

  • darbų apie lietuvių kalbos prieveiksmį (išspausdinti 1955–1974),
  • studiją „Lietuvių literatūrinės kalbos leksikos praturtėjimas tarybinės santvarkos metais“ (su A. Lyberiu, išspausdinta 1958).
  • „Lietuvių kalbos žodyno“ t.3-5 (1956–1959, Lietuvos valstybinė premija 1965), t.11-14 (1978–1986),
  • „Lietuvių kalbos gramatikos“ (1965–1976, 3 t., Lietuvos valstybinė premija 1977),
  • tęstinio leidinio „Kalbos kultūra“ (nuo 1961) vyriausias redaktorius.
  • Paskelbė straipsnių iš lietuvių kalbos gramatikos, lietuvių kalbos istorijos, kalbos kultūros, lietuvių – rusų ir rusų – lietuvių kalbų transkripcijos, klasikinės filologijos.
  • Po mirties išleista jo parengta knyga „Lietuvių kalbos prieveiksmiai“ (2002).

Lietuvos radijo laidose kas savaitę aiškino kalbos kultūros ir norminimo klausimais.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]