Kazys Ulvydas

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Kazys Ulvydas
Gimė	1910 m. rugpjūčio 15 d. Bagotėlėje
Mirė	1996 m. kovo 16 d. (85 metai) Vilnius
Tautybė	Lietuvis
Tėvas	Mykolas Ulvydas
Sutuoktinis (-ė)	Valerija Ulvydienė
Vaikai	Žilvinas, Eglė
Veikla	lietuvių kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas (1955), Lietuvos MA narys korespondentas (1972), Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas (1970).
Alma mater	Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai
1965 ir 1977 m. Lietuvos valstybinė premija 1996 m. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas

Kazys Ulvydas (1910 m. rugpjūčio 15 d. Bagotėlėje – 1996 m. kovo 16 d.) – lietuvių kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas (1955), Lietuvos MA narys korespondentas (1972), Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas (1970).

Biografija

Gimė Bagotėlėje (Kėdainių rajone, prie Kruosto ir Nevėžio santakos). Pradžios mokslų siekė Apytalaukio, Kėdainių pradžios mokyklose. Vėliau mokslus tęsė Kėdainių gimnazijoje. Baigus keturias Kėdainių gimnazijos klases, tik atsitiktinumo dėka įstojo į Kauno Jėzuitų gimnaziją, kurią baigė 1930 m. Vėliau mokslus tęsė Vytauto Didžiojo universitete, kuriame studijavo iki 1937 m., studijuoti pasirinkęs lietuvių kalbą ir literatūrą bei klasikinę filologiją. Vėliau studijas tęsė ir jas baigė jau Vilniaus universitete 1940 m.

1942–1949 m. dėstė Kauno universitete. 1946–1948 m. buvo šio universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas, 1949 m. – dekanas. 1949–1956 m. dėstė Vilniaus universitete. 1951–1953 m. buvo Lietuvių kalbos katedros vedėjas.

Nuo 1951 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. 1953–1955 m. buvo šio instituto direktoriaus pavaduotojas, 1955–1960 m. ir 1976–1987 m. – žodynų, 1960–1976 m. – dabartinės literatūrinės lietuvių kalbos skyriaus vadovas, nuo 1987 m. – patarėjas prie instituto direkcijos.

Darbai

Parašė:

• darbų apie lietuvių kalbos prieveiksmį (išspausdinti 1955–1974),
• studiją „Lietuvių literatūrinės kalbos leksikos praturtėjimas tarybinės santvarkos metais“ (su A. Lyberiu, išspausdinta 1958).
• „Lietuvių kalbos žodyno“ t.3-5 (1956–1959, Lietuvos valstybinė premija 1965), t.11-14 (1978–1986),
• „Lietuvių kalbos gramatikos“ (1965–1976, 3 t., Lietuvos valstybinė premija 1977),
• tęstinio leidinio „Kalbos kultūra“ (nuo 1961) vyriausias redaktorius.
• Paskelbė straipsnių iš lietuvių kalbos gramatikos, lietuvių kalbos istorijos, kalbos kultūros, lietuvių – rusų ir rusų – lietuvių kalbų transkripcijos, klasikinės filologijos.
• Po mirties parengta ir išleista jo darbų knyga „Lietuvių kalbos prieveiksmiai“ (2002).

Lietuvos radijo laidose kas savaitę aiškino kalbos kultūros ir norminimo klausimais.

Apdovanojimai

• 1965 ir 1977 m. už veikalus gavo Lietuvos valstybinę premiją
• 1995 m. suteiktas Kėdainių krašto Garbės piliečio vardas
• 1996 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu