Ingė Lukšaitė
Ingė Lukšaitė | |
---|---|
Gimė | 1940 m. vasario 2 d. Kaune |
Tėvas | Kazimieras Lukša |
Motina | Meilė Lukšienė |
Veikla | kultūros istorikė, docentė, habilituota daktarė. |
Organizacijos | Lietuvos istorijos institutas |
Pareigos | vyresnioji mokslinė bendradarbė |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Žymūs apdovanojimai | |
|
Ingė Lukšaitė (g. 1940 m. vasario 2 d. Kaune) – kultūros istorikė, docentė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tėvas Kazimieras Lukša, motina Meilė Lukšienė, brolis Rimtis Lukša, sesuo Giedrė Lukšaitė-Mrazkova, išsiskyrusi. Vaikai Julija Ikamaitė 1967 ir Austėja Ikamaitė 1973. 1962 m. Vilniaus universitete baigė istorijos specialybę. 1972 m. istorijos mokslų kandidatė, 1993 m. – nostrifikuota humanitarinių mokslų daktarė.
1962–1964 m. Vilniaus rajono Trakų Vokės aštuonmetės mokyklos mokytoja. 1964–1967 m. Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto aspirantė, 1967–1980 m. šio instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė, nuo 1980 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė.
1988–1990 m. Lietuvos dailės akademijos, 1995–2002 m. Vytauto Didžiojo universiteto, 2001–2007 m. Klaipėdos universiteto dėstytoja, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja. 2003–2008 m. Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoja.
Nuo 1992 m. leidinių „Knygotyra“, „Liaudies kūryba“ bei serijos „Senoji lietuvių literatūra“ redakcijos kolegijos narė. Dalyvavo respublikinėse, tarptautinėse bei užsienio istorikų, knygotyrininkų ir bibliotekininkų konferencijose.
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nagrinėja Lietuvos XVI–XVII a. kultūrą, knygos ir bibliotekų istoriją. Tyrimų kryptys: Lietuvos kultūros istorija XV–XVII a., reformacijos Lietuvos istorija (XVI–XVII a.). . Skelbia Lietuvos kultūros istorijos šaltinius: Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis XIII a. – XVII a. Istorijos šaltinių antologija, viena sudarytojų ir rengėjų (1994 m.). Parengė Andriaus Volano „Rinktinius raštus“ (1996 m.), Mato Pretorijaus „Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla” (t. 1 1999 m., t. 2 2004, t. 3 2006 m., t. 4 2011 m.).[1] Paskelbė apie 70 mokslinių straipsnių.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvių kalba reformaciniame judėjime XVII a., 1970 m.
- Lietuvos publicistai valstiečių klausimu XVI a. pabaigoje – XVII a. pirmoje pusėje, 1976 m.
- Radikalioji reformacijos kryptis Lietuvoje, 1980 m.
- Lietuvos kultūros istorijos bruožai, su Juozu Jurginiu, 1981 m.
- Lietuvos istorija, su kitais, 1988 m.
- Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje, 1999 m. ISBN 9986-861-76-4
- Lietuvos pedagoginės minties raida XVI–XVII a. kultūros veikėjų raštuose, straipsnių rinkinys, 1991 m.
- Knyga nobažnystės krikščioniškos (1653 m.) – XVII a. Lietuvos kultūros paminklas, 2001 m.
- Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai, su kitais, 1983 m.
- Lietuvos istorija: Nuo seniausių laikų iki 1917 m., su kitais, 1988 m.
- Lietuvos reformatų bažnyčios istorinė apybraiža (Die reformatorischen Kirchen Litauens: ein historischer Abriss), su kitais, 1998 m.
- Lietuvos evangelikų bažnyčios: Istorijos metmenys, su kitais, 2003 m.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1997 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5 laipsnio ordinas.
- 1999 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui.
- 2002 m. Lietuvos mokslo premija.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ingė Lukšaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 687 psl.