Loreta Ivaškevičienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Loreta Ivaškevičienė
Gimė 1947 m. rugpjūčio 21 d. (76 metai)
Kaune
Tautybė lietuvė
Sutuoktinis (-ė) Juozas Ivaškevičius
Veikla Lietuvos respublikos medicinos mokslų habilituota daktarė
Sritis Medicina
Organizacijos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, Kardiolitos klinikos
Išsilavinimas Vilniaus universitetas

Loreta Ivaškevičienė (g. 1947 m. rugpjūčio 21 d. Kaune) – Lietuvos respublikos medicinos mokslų habilituota daktarė.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Salomėjos Nėries vidurinėje moykloje. 1964 metais įstojo į Vilniaus universitetą ir jį baigė 1970 metais su raudonu diplomu. Vilniaus universitete dirbo iki 2016 metų. Dėstė gydytojų tobulinimosi fakultete gydytojams kardiologams. Kol dar mokėsi mokykloje, lankė meninę gimnastiką, dalyvaudavo varžybose. Taip pat mokėsi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, grojo akordionu.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turėjo didelę šeimą Žemaitijoje. Abu tėvai buvo tarnautojai. Mama baigė Dotnuvos žemės ūkio akademiją ir įgijo namų ruošos specialybę, vėliau dėstė Vilniaus kooperatyviniame technikume. Loretos Ivaškevičienės tėtis taip pat baigė Dotnuvos žemės ūkio akademiją ir tapo agronomu, dirbo maisto pramonės ministerijoje skyriaus viršininku. Brolis baigė Kauno politechnikos institutą (dabar jis vadinasi Kauno technologijos universitetu ir dirbo inžinierium, o sesuo baigė Vilniaus universitetą Biologijos fakultetą ir įgijo biochemijos specialybę bei dirbo Vilniaus maisto pramonės ministerijoje. Šiuo metu jie abu gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vyras – Lietuvos gydytojas anesteziologas, reanimatologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Juozas Ivaškevičius. Nuo 1967 metų Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 1990 metų – profesorius, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Pirmosios anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos vedėjas, nuo 2006 metų anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių medicinos centro vedėjas. 2014 metais Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje habil. dr. Juozui Ivaškevičiui įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių. Turi dvi dukras, abi jos yra gydytojos. Viena – gydytoja anesteziologė reanimatologė, o kita gydytoja odontologė.

Profesinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19702006 metais dirbo Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos klinikoje, nuo 2006 metų – Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos vyriausioji mokslo darbuotoja. Nuo 1983 metų dar ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė; docentė (1994 m.). Stažavo Vokietijoje (1995 m.). Europos kardiologų draugijos narė (nuo 1999 m.). Nuo 2003 m. dirba Vilniaus „Kardiolitos klinikos“ gydytoja kardiologe.[2]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paskelbė apie 200 mokslinių straipsnių. Mokslinio darbo svarbiausia sritis – koronarinė širdies liga.[3] 2000 m. habilitacinis darbas tema „Ligonių po vainikinių širdies arterijų apeinamųjų jungčių operacijų vėlyvi rezultatai“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigoje Vilniaus universitetas. 1976 birželio 25 d. apgynė Lietuvos respublikos medicinos mokslų daktaro disertaciją „Koronarinių arterijų pakenkimo, išaiškinto koronorografijos metu ligoniams su išeimine širdies liga, klinikinė charakteristika“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigoje: Kauno medicinos institutas. Respublikinės premijos laureate tapo 2005 metais.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Valė Bartoševičienė. Loreta Ivaškevičienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
  2. [1]
  3. [2]