Domas Kaunas
Domas Kaunas | |
---|---|
Gimė | 1949 m. balandžio 21 d. Šlepečiai, Plungės valsčius |
Veikla | Lietuvos knygotyrininkas, bibliofilas, edukologas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas. |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Žymūs apdovanojimai | |
|
Domas Kaunas (g. 1949 m. balandžio 21 d. Šlepečiai, Plungės valsčius) – Lietuvos knygotyrininkas, bibliofilas, edukologas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1967 m. baigė Klaipėdos raj. Priekulės vidurinę mokyklą, 1975 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete baigė bibliotekininkystę ir bibliografiją. 1983 m. stažavo Maskvos kultūros institute, 1985 m. Humboldtų universitete Berlyne, 1992 m. ir 1999 m. Jogailos universitete Krokuvoje, 1995 m. Vokietijos bibliotekininkystės institute Berlyne, 1997 m. Stokholmo universitete, 2003 m. Švedijos humanitarinėje mokslų akademijoje ir Stokholmo mokslo institucijose. 1990 m. apgynė disertaciją „Mažosios Lietuvos lietuvių knygos raida 1808–1919 metais“,[1] istorijos mokslų daktaras, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
1975–1990 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Mokslinės informacijos katedros asistentas, vyresnysis dėstytojas, docentas, 1990–1991 m. – Istorijos fakulteto Knygotyros ir bibliografijos katedros vedėjas, [2] 1991–2003 m. Komunikacijos fakulteto Knygotyros katedros vedėjas, 2002–2007 m. to fakulteto dekanas, nuo 2003 m. jo Knygotyros ir dokumentotyros instituto direktorius, nuo 1993 m. profesorius.
Nuo 1996 m. Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, nuo 2007 m. akademijos narys korespondentas, nuo 2009 m. mokslinis sekretorius. 1992–1995 m. Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas, nuo 1989 m. – Lietuvos knygos draugijos pirmininko pavaduotojas, 1993–2004 m. Martyno Mažvydo bibliofilų klubo pirmininkas, nuo 2003 m. Vokietijos Leibnico mokslo draugijos narys.
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Svarbiausios mokslinės veiklos kryptys: knygotyra, bibliofilija, Mažosios Lietuvos kultūros istorija. Paskelbė darbų apie Mažosios Lietuvos bibliotekas, spaustuves, pirmąjį lietuvišką periodinį leidinį „Nusidavimai Dievo karalystėje“ bei pirmąjį lietuvišką laikraštį „Lietuvininkų prietelis“.
1978–1990 m. mokslinio leidinio „Knygotyra“ atsakingasis sekretorius, nuo 1990 m. – atsakingasis redaktorius. Nuo 1981 m. – žurnalo „Bibliotekų darbas“ (nuo 1990 m. – „Tarp knygų“) ir Lietuvos spaudos A serijos „Knygos lietuvių kalba“ redakcinių kolegijų narys. 1997 m. enciklopedinio žodyno „Knygotyra“ redakcinės kolegijos pirmininkas ir vienas rengėjų. 1998 m. parengė elektroninę knygą „Lietuviškos knygos metai“, 2001 m. sudarė leidinius „Bibliofilai“ apie asmenines bibliotekas ir 2005 m. – „Knygos ir bibliofilijos kultūra“.[3] Mažosios Lietuvos, Tarybų Lietuvos ir Visuotinės lietuvių enciklopedijų straipsnių autorius.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Iš lietuvių knygos istorijos: Klaipėdos krašto lietuvių knyga iki 1919 m. Vilnius: Mokslas. 1986 m.
- Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio, Mažosios Lietuvos lietuvių poezijos antologija, sudarė ir parengė, 1986 m.
- Mažosios Lietuvos spaustuvės 1524–1940 m.: žinynas. Vilnius: Mokslas. 1987 m.
- Mažosios Lietuvos bibliotekos (iki 1940 m.). Vilnius: Valst. resp. b-ka. 1987 m.
- Mažosios Lietuvos knygynai. Vilnius: Lietuvos knygų rūmai, 1992 m.
- Mažosios Lietuvos knyga: lietuviškos knygos raida, 1547–1940 m. Vilnius, (1991 m.)
- Lietuvių periodikos pirmtakas. Vilnius: Lietuvos knygos d-ja, 1991 m.
- Donelaičio žemės knygiai: bibliofilijos apybraižos. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1993 m.
- Lietuviškoji knyga (1996 m.)
- Aušrininkas: tautinio atgimimo spaudos kūrėjas Jurgis Mikšas. Vilnius: Kultūra. 1996 m.
- Klaipėdiškė: susitikimų ir pokalbių su Ieva Simonaityte užrašai. Vilnius: Lietuvos rašytojų s-gos l-kla 1997 m.
- Knygos dalia: Mažosios Lietuvos knygos istorijos tyrinėjimai. Vilnius: Pradai, 1999 m.
- Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai: 1885–1940 metų ikonografija. Vilnius: Seimo leidykla „Valstybės žinios“, 2000 m.
- Knygos kultūros karininkas. Vilnius: Seimo leidykla „Valstybės žinios“, 2004 m.
- Mažosios Lietuvos kultūros istorijos paveldas. Vertės ir interesų sankirtos požiūriu. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2004 m.
- Knygos kultūra ir kūrėjas: istoriografiniai tyrimai ir vertinimai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009 m.
- „Auszros“ archyvas: Martyno Jankaus rinkinys / Sudarė ir parengė Domas Kaunas ir Audronė Matijošienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2011 m.
- Bibliotheca Georgii comitis de Plater. Jurgio Platerio biblioteka – Lietuvos knygos kultūros ir mokslo paminklas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012 m.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1994 m. Lietuvos mokslo premija
- 1995 m. Mažosios Lietuvos fondo (Kanada) Daktaro Vydūno premija
- 1997 m. Ievos Simonaitytės premija
- 1998 m. Martyno Mažvydo premija
- 1997 m. Gedimino 5 laipsnio ordinas
- 2010 m. Lauryno Ivinskio premija
- 2011 m. Latvijos Respublikos Pripažinimo ordino Komandoro didysis kryžius (Croix de la reconnaissance)
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Domas Kaunas: bibliografijos rodyklė. Vilniaus universiteto leidykla. 2009.
- Bibliografijos rodyklė[neveikianti nuoroda]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „prof. habil. dr. Domas Kaunas“. kf.vu.lt. Suarchyvuota iš originalo 2015-11-21. Nuoroda tikrinta 2016-05-06.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 212 psl.
- ↑ Genovaitė Raguotienė. Domas Kaunas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006