Dalia Dilytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Dalia Dilytė-Staškevičienė (g. 1944 m. birželio 22 d. Kraštuose, Svėdasų valsčius) – lietuvių literatūros tyrinėtoja, vertėja, humanitarinių mokslų daktarė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1966 m. baigė klasikinę filologiją Vilniaus universitete, 1989 m. filologijos mokslų kandidatė. 1995 m. dėstė Kembridže.

Nuo 1966 m. Vilniaus universiteto dėstytoja, nuo 1990 m. docentė.

Sūnus – verslininkas, vienas koncerno VP Grupė akcininkų bei vadovų Ignas Staškevičius.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parašė straipsnių apie antikinę literatūrą ir kultūrą. Išvertė Tacito („Analai1972 m.), Senekos („Laiškai Lucilijui“ 1986 m. 2 leid. 1999 m., „Diatribės“ 1997 m.), Tibulo („Elegijos“ 1993 m.), Cicerono, Tertuliano, Eriugenos, Erazmo Roterdamiečio, M. Liuterio, F. Melanchtono ir kitų veikalų ištraukas.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Heladės šviesa, 1994 m., estų kalba 1996 m.
  • Antikinė literatūra, 1997 m.
  • Amžinoji Roma, 1998 m.
  • Atrium scientiarum antiquarum et novarum, 2001 m.
  • Antikos pedagogai, 1991 m.
  • Romėnų literatūros chrestomatija, su E. Ulčinaite, 1992 m.
  • Antikinė literatūra. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006 m.
  • Senovės Graikijos kultūra. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 2007 m.
  • Senovės Romos kultūra. Metodika, Vilnius, 2012 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dalia Dilytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 771 psl.