Benediktas Juodka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Benediktas Juodka
Benediktas Juodka by Augustas Didzgalvis.jpg
Gimė: 1943 m. sausio 13 d. (74 metai)
Utena
Tėvas: Antanas
Motina: Eugenija
Sutuoktinis(-ė): Tiina Juodkienė
Vaikai:

Robert Juodka

Veikla: biochemikas, politinis bei visuomenės veikėjas
Sritis: onkoterapijos biochemija, biopolimerų chemija
Partija: 1974 m. SSKP
Alma mater: 1965 m. Maskvos universitetas

Benediktas Juodka (g. 1943 m. sausio 13 d. Utenoje) – Lietuvos biochemikas, Vilniaus universiteto (VU) rektorius, politinis bei visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19491960 m. mokėsi Gargždų vidurinėje mokykloje. 1965 m. Maskvos Lomonosovo universiteto Chemijos fakultete baigė chemijos studijas. 1968 m. chemijos mokslų kandidatas. 1968–1969 m. VU Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedros asistentas, 1969–1971 m. vyr. dėstytojas. 1971–2002 m. VU Biochemijos ir biofizikos katedros vedėjas. 1973 m. 2 mėn. stažavosi Čekoslovakijos MA Organinės chemijos ir biochemijos institute, 19741975 m. 10 mėn. stažuotė Šiaurės vakarų ir Ilinojaus universitetuose (JAV). 1981 m. chemijos mokslų daktaras. [1] Nuo 1982 m. profesorius. 1985 m. ir 1987 m. vizituojantis profesorius Debreceno universitete (Vengrija); 1989 m., 1992 m., 1995 m. ir 1997 m. vizituojantis profesorius Frankfurto universitete (Vokietija). 1991 m. (6 mėn.), 1993 m. (2 mėn.), 1995 m. (2 mėn.), 1997 (3 mėn.), 2000 m. (3 mėn.) dirbo mokslinį darbą Vokietijos vėžio tyrimo centre Heidelberge (Vokietija). 1991–2001 m. VU mokslo reikalų prorektorius, 2001–2002 m. laikinai einantis VU rektoriaus pareigas, 2002–2012 m. VU rektorius. [2]

Skaitė paskaitas ir dalyvavo tarptautinėse konferencijose Austrijos, Belgijos, Danijos, Estijos, Čekijos, Čilės, Ispanijos, Italijos, Japonijos, JAV, Kuveito, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos ir kitų šalių universitetuose bei mokslo centruose. Paruošti ir skaitomi arba skaityti šie teoriniai kursai: bioorganinė chemija, biochemija, molekulinė biologija, nukleorūgščių chemija ir biochemija. [3]

Nuo 1987 m. Lietuvos MA narys korespondentas, 1990 m. tikrasis narys (akademikas), 1992–2003 m. LMA prezidentas. Nuo 1994 m. Latvijos MA užsienio narys. 1994 m. Europos mokslo ir meno akademijos narys (Zalcburgas). 1999–2001 m. Pasaulio mokslo ir technologijų etikos komiteto vicepirmininkas. 2002 m. Europos menų, gamtos ir humanitarinių mokslų akademijos (Paryžius) tituluotas narys. 2002 m. Italijos mokslų akademijos užsienio narys.

2012–2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys (išrinktas pagal LSDP sąrašą). [4][5] Nuo 2017 m. Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas.[6]

Vedęs; žmona Tiina (g. 1946 m.), vertėja (estė). [7] Sūnus Robert Juodka, teisininkas. [8]

Mokslinių interesų sritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kovalentiniai nukleorūgščių ir baltymų kompleksai bei jų cheminis modeliavimas; Transportinių ribonukleorūgščių pirmtakų brendimo mechanizmo tyrimas; Fotodinaminės onkoterapijos biocheminiai mechanizmai.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rektorius B. Juodka (centre) priima studentų priesaiką, 2009-09-01
  • 1986 m. LSSR mokslo premija
  • 1999 m. DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas [9]
  • 2000 m. T. Grotuso vardo premija
  • 2001 m. Baltijos šalių mokslų akademijų medalis
  • 2001 m. Latvijos Respublikos trijų žvaigždžių ordinas
  • 2001 m. Lenkijos Respublikos komandoro kryžiaus ordinas
  • 2001 m. Prancūzijos Respublikos komandoro ordinas
  • 2002 m. Lietuvos mokslo premija (su kitais)
  • 2003 m. Gargždų miesto garbės pilietis [10]
  • 2004 m. Lietuvos olimpinio komiteto garbės ženklas
  • 2004 m. Estijos Respublikos Marijos žemės 4-tojo laipsnio ordinas
  • 2006 m. Žygimanto Augusto medalis (Vilnius)
  • 2006 m. Belgijos Karalystės ordinas
  • 2008 m. Nyderlandų Karalienės Komandoro ordinas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]