Algirdas Gaižutis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Algirdas Gaižutis
Gimė: 1941 m. spalio 17 d. (75 metai)
Subačius, Panevėžio apskritis
Motina: Stasė Grumbinaitė
Sutuoktinis(-ė): Birutė Gaižutienė
Vaikai:

Ieva, Laurynas

Veikla: estetikas, menotyrininkas, kultūrologas, politinis bei visuomenės veikėjas
Alma mater: 1966 m. Maskvos universitetas

Algirdas Gaižutis (g. 1941 m. spalio 17 d. Subačiuje, Panevėžio apskritis) – Lietuvos estetikas, menotyrininkas, kultūrologas, akademikas, profesorius, politinis bei visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1945 m. motina ir tėvas areštuoti kaip rezistencijos dalyviai, motina kalėjo Vorkutos, tėvas Norilsko lageriuose. 1959 m. baigęs Utenos 2-ąją vidurinę mokyklą, 1959–1961 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1961–1966 m. Maskvos valstybiniame M. Lomonosovo universitete studijavo filosofiją ir estetiką. 1966–1970 m. šio universiteto Estetikos katedros aspirantas. 1970 m. apgynė filosofojos mokslų kandidato disertaciją „Apie meninių vertybių prigimtį“.

1970–1985 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto dėstytojas, 1976 m. docentas, 19781979 m. Filosofijos, 1979–1985 m. Estetikos katedros vedėjas, nuo 1987 m. profesorius. 1984 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Dvasinis kūrybinis menininko potencialas (kūrybos, psichologijos, meninio talento prigimties ir ugdymo problematika)“. [1][2] 1985–1987 m. LSSR MA Istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas, 1987–1989 m. Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto direktoriaus pavaduotojas. Inicijavo Kultūros ir meno instituto (nuo 2002 m. Kultūros, filosofijos ir meno institutas) įkūrimą, 1989–1992 m. jo direktorius, plėtojo naujas mokslo kryptis.

1990 m. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narys korespondentas. 1992–1993 m. laikinojo prezidento Algirdo Brazausko patarėjas švietimo, kultūros, mokslo ir religijų klausimais. Nuo 1998 m. LMA tikrasis narys (akademikas), Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas. 1998 m. stažavo Paryžiuje. 19992003 m. Lietuvos mokslo tarybos kolegijos narys ir Humanitarinių mokslų ekspertų komisijos pirmininkas. Nuo 2001 m. LMA viceprezidentas. 2004 m. laikinojo prezidento Artūro Paulausko konsultantas nacionalinės švietimo, ugdymo, mokslo politikos klausimais. [3] Nuo 2003 m. kovo 26 d. Lietuvos edukologijos universiteto rektorius.

1996 m. draugijos „Žinija“ prezidentas, 2002 m. Europos Sąjungos ateities Lietuvos forumo prezidentas, Lietuvos švietimo tarybos narys. 2006 m. birželio mėn. trumpai – LR Seimo narys, iškėlė Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga. [4][5]

Profesinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinių interesų sritys: menotyra, estetika, kultūros filosofija, istorija ir teorija. Parašė, parengė ir paskelbė per 20 mokslinių monografijų, knygų ir studijų, per 200 mokslinių ir meno kritikos straipsnių.

Nuo 1994 m. žurnalo „Menotyra“ ir tęstinių leidinių „Senovės baltų kultūra“, nuo 1995 m. „Lietuvos kultūros tyrinėjimai“, nuo 1992 m. „Lietuvos sakralinė dailė“ vyr. redaktorius, mokslo ir meno žurnalų „Problemos“, „Santa“, „Humanistica“, „Sociologija“, „Lietuvos mokslas“, „Mokslas ir gyvenimas“, „Dailė“ ir kt. redkolegijų narys. [6]

Dalyvavo parengiant per 100 mokslo daktarų ir habilituotų daktarų (vadovavo doktorantams, buvo komitetų narys, oponentas). Skaitė ir tebeskaito meno sociologijos, estetikos, kultūros filosofijos kursus magistrantams, doktorantams.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Menas ir humanizmas: apie meninių vertybių prigimtį. – Vilnius: Mintis, 1979. – 143 p.
  • Tradicijų ir švenčių estetinė funkcija: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1980. – 20 p.
  • Lietuvos fotografija: albumas, kn. 6. – 1981. – 160 p.: iliustr.
  • Vaikystė ir grožis. – Kaunas: Šviesa, 1982. – 216 p.: iliustr.
  • Estetika ir meninės kūrybos problemos: šiuolaikinių buržuazinių meno kūrinių koncepcijų kritika: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1984. – 22 p.
  • Vilnius: albumas. – Vilnius, 1985. – 198 p.
  • Vaikystė ir grožis. – 2-asis leidimas. – Kaunas: Šviesa, 1988. – 317 p.: iliustr. – ISBN 5-430-00208-9
  • Kūrybinė menininko galia. – Vilnius: Mintis, 1989. – 181 p. – ISBN 5-417-00161-9
  • Kultūros vertybės ir erzacai. – Vilnius: Academia, 1993. – 375 p.: iliustr. – ISBN 9986-08-000-2
  • Meno sociologija. – Vilnius: Enciklopedija, 1998. – 218 p.: iliustr. – ISBN 9986-433-13-4
  • Menų giminystė. – Kaunas: Šviesa, 1998. – 212 p.: iliustr. – ISBN 5-430-02502-X
  • Žvilgsnis: straipsnių rinkinys / iliustr. Gediminas Pranskūnas. – Kaunas: Santara, 2001. – 169 p.: iliustr. – ISBN 9986-868-34-3
  • Estetika: tarp tobulumo ir mirties: vadovėlis. – Vilnius: VDA leidykla, 2004. – 635 p.: iliustr. – ISBN 9955-624-02-7
  • Vilniaus pedagoginis universitetas, 1935–2005. – Vilnius: VPU leidykla, 2005. – 107 p.: iliustr. – ISBN 9955-20-033-2
  • Daugiaveidis elitas. – Vilnius: VPU leidykla, 2008. – 302 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-20-357-5

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1993 m. Tarptautinės meninės fotografijos federacijos garbės narys
  • 1999 m. Lietuvos mokslo premija
  • 2002 m. Baltijos Asamblėjos premija ir medalis
  • 2004 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius
  • 2005 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos suteiktas menininko kūrėjo statusas
  • 2006 m. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto „Olimpinė žvaigždė“
  • 2007 m. Baltarusijos valstybinio pedagoginio universiteto garbės profesorius
  • 2008 m. Vroclavo universiteto (Lenkija) aukso medalis
  • 2009 m. ordino „Už nuopelnus Lenkijai“ Karininko kryžius
  • 2010 m. Nacionalinio Michailo P. Dragomanovo vardo pedagoginio universiteto Kijeve (Ukraina) garbės profesorius
  • 2010 m. Gardino valstybinio Jankos Kupalos vardo universiteto (Baltarusija) profesorius 2010 m. nominacija „Už Rusijos ir Lietuvos santykių turtinimą“

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas Gaižutis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 564 psl.
  2. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=G&sritis=H
  3. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=231820
  4. http://www3.lrs.lt/rinkimai/2004/seimas/kandidatai/kand_anketa_l_295541.htm
  5. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=278079
  6. Algirdas Gaižutis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 335 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Akademikas Algirdas Gaižutis: gyvenimas, darbai, bibliografija / Algimantas Liekis. – Vilnius: „Lietuvos mokslo“ redakcija, 2003. – 376 p.: iliustr. – ISBN 9986-795-16-8