Irena Ermanytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Irena Ermanytė
Gimė 1937 m. liepos 3 d. (86 metai)
Nugarėse, Kuršėnų valsčius
Veikla Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
Žymūs apdovanojimai

Irena Ermanytė (g. 1937 m. liepos 3 d. Nugarėse, Kuršėnų valsčius) – Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1960 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1993 m. humanitarinių mokslų daktarė.

Nuo 1961 m. dirba Lietuvių kalbos institute. Su kitais 19731997 m. rašė (t. 9-18) ir 19962002 m. redagavo (t. 17-20) Lietuvių kalbos žodyną. Paskelbė kalbos kultūros, toponimikos straipsnių.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas. Su kitais, 1963 m.
  • Lietuvių kalbos antonimų žodynas. 1985 m.
  • Mokyklinis tarptautinių žodžių žodynas. Su kitais, 1995 m., 2000 m.
  • Frazeologijos žodynas. Su kitais, 2001 m.
  • Mokyklinis lietuvių kalbos antonimų žodynas. Su kitais, 2002 m.
  • Antonimų žodynas. 2003 m.
  • Antonimija ir antonimai. 2008 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas SabaliauskasIrena Ermanytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 562 psl.