Rimvydas Petrauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Rimvydas Petrauskas (g. 1972 m. spalio 21 d. Vilniuje) – Lietuvos istorikas, medievistas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius, Lietuvos mokslo akademijos narys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990 m. baigė Vilniaus 44-ąją (dabar Vilniaus Senvagės gimnazija) vid. mokyklą. 19901997 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Nuo 1998 m. dėsto Senovės ir viduramžių istorijos katedroje lektoriaus, vėliau docento, profesoriaus pareigose. Stažavosi Berlyno, Greifsvaldo ir Krokuvos universitetuose, Herderio institute Marburge. 2001 m. lapkričio 16 d. Vilniaus universitete apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a.: sudėtis-struktūra-valdžia“. Nuo 2004 m. – Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto viceprezidentas, nuo 2013 m. prezidentas. 2008-2013 m. Lietuvos Mokslo tarybos narys. Nacionalinės Lituanistikos plėtros 2009–2015 m. Programos Vykdymo grupės pirmininkas. 2008-2016 m. Vokiečių istorijos instituto Varšuvoje mokslinės tarybos narys. Nuo 2016 m. Lietuvos mokslo akademijos tikrasis narys.

Nuo 2007 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros vedėjas, nuo 2010 m. profesorius. Nuo 2012 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas.

Mokslinių žurnalų „Lietuvos istorijos metraštis“ (nuo 2006 m.), „Istorijos šaltinių tyrimai“ (nuo 2008 m.), Ukraina Lithuanica: студiї з iсторiї Великого князiства Литовського (nuo 2009 m.), Lietuvos istorijos studijos (nuo 2013 m.), Rocznik Lituanistyczny (nuo 2015 m.), Studia Źródłoznawcze. Commentationes (nuo 2016) redkolegijų narys.

Svarbiausios publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Monografijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Petrauskas R., Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a.: sudėtis – struktūra – valdžia, Vilnius, 2003. Vert. į baltarusių k.: Пятраўскас Р., Лiтоўская знаць у канцы XIV– XV ст. Склад – структура – улада, Смаленск, 2014.
  • Kiaupienė J., Petrauskas R., Lietuvos istorija. IV tomas. Nauji horizontai: Dinastija, visuomenė, valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386-1529 m., Vilnius, 2009.
  • Baronas D., Dubonis A., Petrauskas R., Lietuvos istorija. III tomas. XIII a. – 1385 m.: Valstybės iškilimas tarp rytų ir vakarų, Vilnius, 2011.
  • Mačiulis D., Petrauskas R., Staliūnas D., Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje, Vilnius, 2012.
  • Petrauskas R., Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos, Vilnius, 2016
  • Petrauskas R., Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Politika ir visuomenė vėlyvaisiais Viduramžiais, Vilnius, 2017

Knygų sudarymas ir parengimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Tarp istorijos ir būtovės. Studijos prof. Edvardo Gudavičiaus 70-mečiui (Specialusis “Lietuvos istorijos studijų” leidinys. T. 1). Sudarė A. Bumblauskas ir R. Petrauskas, Vilnius, 1999
  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai. Sud. V. Ališauskas, L. Jovaiša, M. Paknys, R. Petrauskas, E. Raila. Vilnius, 2001. Vertimas į lenkų k.: Kultura Wielkiego Księstwa Litewskiego: analizy i obrazy. Kraków, 2006.
  • Gudavičius E., Lietuvos europėjimo keliais: istorinės studijos. Sudarė A. Bumblauskas ir R. Petrauskas, Vilnius, 2002.
  • Mindaugo knyga. Istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių. Parengė D. Antanavičius, D. Baronas, A. Dubonis, R. Petrauskas, Vilnius, 2005.
  • Einhardas, Karolio Didžiojo gyvenimas. Iš lotynų kalbos vertė M. Čiurinskas, įvadą ir paaiškinimus parašė R. Petrauskas, Vilnius, 2005
  • Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaro sąskaitų knygos (1494-1504). Parengė D. Antanavičius ir R. Petrauskas, Vilnius, 2007
  • Lietuvos valstybės susikūrimas europiniame kontekste. Sudarė R. Petrauskas, Vilnius, 2008.
  • Tannenberg – Grunwald – Žalgiris 1410: Krieg und Frieden im späten Mittelalter. Hrsg. von W. Paravicini, R. Petrauskas und G. Vercamer, Wiesbaden, 2012.
  • Eherhard Windecke, Imperatoriaus Zigmanto knyga. XV a. Lietuvos valdovų portretai. Sudarė J. Kiaupienė ir Rimvydas Petrauskas, Vilnius, 2015.
  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos atodangos. Profesoriaus Mečislovo Jučo 90-mečio jubiliejui skirtas straipsnių rinkinys, sudarė V. Dolinskas, R. Petrauskas, E. Rimša, Vilnius, 2016.

Straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Petrauskas R., Tautinė ir istorinė savimonė XVI a. pradžios Lietuvos metraščiuose. In Metai, nr. 11, 1995, p. 111–121.
  • Petrauskas, R. „XV amžiaus Lietuvos bajorijos struktūra: giminės problema“. In Tarp istorijos ir būtovės. Studijos prof. Edvardo Gudavičiaus 70–mečiui. Sud. A. Bumblauskas, R. Petrauskas. Vilnius, 1999, p. 123–158.
  • Petrauskas, R. „Vytauto laikų didikų giminė“. Lituanistika, 2000, Nr. 1/2, p. 16–31.
  • Petrauskas, R. „Giminaičiai ir pavaldiniai: Lietuvos bajorų grupės XIV a. pab. – XV a. I pusėje“. In Lietuva ir jos kaimynai: nuo normanų iki Napoleono: prof. Broniaus Dundulio atminimui. Vyr. red. I. Valikonytė. Vilnius, 2001, p. 107–126.
  • Petrauskas, R. „Ponas savo žemėje: Lietuvos pareigūnai XIV a. pabaigoje – XV amžiuje“. Lietuvos istorijos metraštis 2001/1. Vilnius, 2002, p. 9–30.
  • Petrauskas, R. „Vytauto dvaras: struktūra ir kasdienybė“. Naujasis Židinys–Aidai, 2003, Nr. 1–2 (145–146), p. 39–44.
  • Petrauskas, R. „Der Frieden im Zeitalter des Krieges. Formen friedlicher Kommunikation zwischen dem Deutschen Orden und dem Großfürstentum Litauen zu Beginn des 15. Jahrhunderts“. Annaberger Annalen, 2004, Bd. 12, S. 28-42.
  • Petrauskas, R. „Der litauische Blick auf den polnisch-litauischen Staatsverband – „Verlust der Staatlichkeit“ oder Bewahrung der Parität“. Zeitschrift für Ostmitteleuropa-Forschung, 2004, Bd. 53, Hf. 3, S. 363–372.
  • Petrauskas, R. „Socialiniai ir istoriografiniai lietuvių kilmės iš romėnų teorijos aspektai“. In Literatūros istorija ir jos kūrėjai (Senoji Lietuvos literatūra, Kn. 17). Vilnius, 2004, p. 270–285.
  • Petrauskas, R. „Die Staatsstrukturen des frühen Grossfürstentums Litauen“. Litauisches Kulturinstitut. Jahrestagung 2003. Lampertheim, 2004, S. 13-26.
  • Petrauskas, R. „Juozapas Stakauskas ir medievistikos pradžia Lietuvoje", in: Juozapas Stakauskas, Lietuva ir Vakarų Europa XIII amžiuje, Vilnius, 2004, p. 283-286.
  • Petrauskas, R. „Ankstyvosios valstybinės struktūros Lietuvoje XIII amžiuje–XV amžiaus pradžioje“. Lietuvos istorijos studijos, 2005, t. 16, p. 19-30.
  • Petrauskas, R. „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: Didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.“. Parlamento studijos, 2005, t. 3, p. 9-32.
  • Petrauskas, R. „Titulas ir valdžia: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų savimonės pokyčiai XVI amžiaus pirmoje pusėje“. In Pirmasis Lietuvos Statutas ir epocha. Sudarė I. Valikonytė, L. Steponavičienė. Vilnius, 2005, p. 35-46.
  • Petrauskas, R. „Didžiojo kunigaikščio institucinio dvaro susiformavimas Lietuvoje (XIV a. pabaigoje – XV a. viduryje)“. Lietuvos istorijos metraštis 2005/1. Vilnius, 2006, p. 5-38.
  • Petrauskas, R. „Historia a współczesność. Pierwszy zjazd historyków Litwy“. Zapiski historyczne, 2006, t. 71, z. 1, s. 99-106.
  • Petrauskas, R. „Litauen: Eine Nation zwischen verschiedenen Kulturen“. In Die zehn neuen EU-Mitgliedstaaten – Spezifika und Profile. Hrsg. von R. Hrbek. Berlin, 2006, S. 31-43.
  • Petrauskas, R. „Aleksandro Jogailaičio dvaras ir jo sąskaitų knygos", in: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaro sąskaitų knygos (1494-1504), parengė Darius Antanavičius ir Rimvydas Petrauskas, Vilnius, 2007, p. IV-XXIII
  • Petrauskas, R. „Knighthood in the Grand Duchy of Lithuania from the Late Fourteenth to the Early Sixteenth Centuries“. Lithuanian Historical Studies, 2006, Vol. 11. Vilnius, 2007, p. 39-66.
  • Petrauskas, R. „Nuo Vytauto iki Aleksandro Jogailaičio: didžiojo Lietuvos kunigaikščio dvaro tęstinumo problema“. In Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha: mokslinių straipsnių rinkinys. Ats. red. R. Petrauskas. Vilnius, 2007, p. 47–55.
  • Petrauskas, R. „Tolima bičiulystė: asmeniniai Vokiečių ordino pareigūnų ir Lietuvos valdovų santykiai“. In Kryžiaus karų epocha Baltijos regiono tautų istorinėje savimonėje. Sud. R. R. Trimonienė, R. Jurgaitis. Šiauliai, 2007, p. 206–222.
  • Petrauskas, R. „LDK bajoriško seimo susiformavimas Vidurio Rytų Europos luominių susirinkimų raidos kontekste“. In Parlamentarizmo genezė Europoje ir Lietuvos atvejis: tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. Vilnius, 2008, p. 5-15.
  • Petrauskas, R. „Pareigybių sistemos susikūrimas“. In Lietuvos vidaus reikalų istorija. Vilnius, 2008, p. 55-77.
  • Petrauskas, R. „Riteriai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje“. In Istorijos šaltinių tyrimai, 2008, t. 1, p. 91-113.
  • Petrauskas, R. „Socialiniai pokyčiai Lietuvoje valstybės formavimosi laikotarpiu / Der soziale Wandel bei der litauischen Staatsbildung“. In Lietuvos valstybės susikūrimas europiniame kontekste. Sud. R. Petrauskas. Vilnius, 2008, p. 160–211.
  • Petrauskas, R. „Užmirštas karalius: Mindaugas LDK visuomenės savimonėje XIV a. pabaigoje – XVI a.“. In Mindaugas Karalius. Sud. V. Ališauskas. Vilnius, 2008, p. 51-63.
  • Petrauskas, R. „Lenkijos–Lietuvos unija ir lenkų–lietuvių diduomenės ryšiai: realios unijos link“. In Lietuvių-lenkų santykiai amžių tekmėje. Istorinė atmintis / Stosunki polsko-litewskie na przestrzeni wieków. Pamięć historyczna. Vilnius, 2009, p. 60-75.
  • Petrauskas, R. „Vėlyvųjų viduramžių Europa ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės ir kultūros raida XIV–XVI amžiuje“. Lietuvos istorijos studijos, 2009, t. 23, p. 69-84.
  • Petrauskas, R., Staliūnas, D. „Die drei Namen der Schlacht: Erinnerungsketten um Tannenberg/Grunwald/Žalgiris“. In Verflochtene Erinnerungen. Polen und seine Nachbarn im 19. und 20. Jahrhundert. Hrsg. von M. Aust, K. Ruchniewicz, S. Troebst. Köln-Weimar-Wien, 2009, S. 119–136.
  • Petrauskas, R. „Vytauto vainikas. Neįvykusios karūnacijos ir „dingusios karūnos“ reikšmės“. Naujasis Židinys–Aidai, 2009, Nr. 10–11 (226–227), p. 388–393.
  • Petrauskas R., Zenonas Ivinskis ir Henrykas Łowmiańskis: pokyčiai tarpukario medievistikoje Kaune ir Vilniuje. In Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir tautiniai naratyvai (Specialusis “Lietuvos istorijos studijų” leidinys. T. 7), sudarė A. Bumblauskas ir G. Potašenko, Vilnius, 2009, p. 225–235.
  • Petrauskas R., La formation du Grand Duché aux XIII et XIV siècles, in: Histoire de la Lituanie – un millénaire, sous la direction de Yves Plasseraud, Crozon, 2009, p. 49-70.
  • Petrauskas R., Žalgirio mūšis ir lietuvių istorinė tradicija, in: Naujasis ŽidinysAidai, nr. 7/8, 2010, p. 224-229.
  • Petrauskas R., Valdovas ir jo karūna: neįvykusios Vytauto karūnacijos aplinkybės, in: Lietuvos istorijos metraštis: 2009/2, Vilnius, 2010, p. 57-72.
  • Petrauskas R., Vengrija-Lenkija-Lietuva: dinastinių unijų paieškos, in: Šventoji Jadvyga ir Lietuva, Vilnius, 2010, p. 17-26.
  • Petrauskas R., Didikas ir patronas: LDK diduomenės bažnytinės fundacijos XV a., in: Šviesa ir šešėliai Lietuvos evangelizacijos istorijoje, Vilnius, 2011, p. 161-183.
  • Petrauskas R., Korona Witolda: niedoszła koronacja i jej późniejsza legenda historyczna, in: Tradycja – metody przekazywania i formy upamiętnienia w państwie polsko-litewskim, XV – pierwsza połowa XIX wieku, pod red. U. Augustyniak, Warszawa, 2011, s. 13-23.
  • Petrauskas R., Mediewistyka polska a historiografia litewska, in: Widziane z zewnątrz. I kongres zagranicznych badaczy dziejów Polski, pod red. M. Baczkowskiego, T. Gąsowskiego, A. Nowaka, Z. Piecha i B. Szlachty, t. 1, Warszawa, 2011, s. 147-156.
  • Petrauskas R., Kształtowanie się instytucji dworu wielkoksiążęcego w Wielkim Księstwie Litewskim (koniec XIV – połowa XV wieku), in: Politeja. Pismo wydziału studiów międzynarodowych i politycznych Uniwersytetu Jagiellońskiego, t. 16/2: Studia litewskie, Kraków, 2011, s. 155-185.
  • Petrauskas R., Lietuviai anno Domini 1262: Kodėl buvo nukirsdintas Mazovijos valdovas Siemovitas?, in: Naujasis ŽidinysAidai, nr. 7, 2011, p. 442-447.
  • Petrauskas R., Tarp kivirčų ir sutarimų: socialinės ir politinės Liublino unijos prielaidos, in: Liublino unija: idėja ir jos tęstinumas / Unia lubelska: idea i jej kontynuacja, sudarė L. Glemža ir R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius, 2011, p. 36-42. [Tas pats lenkų k.: Między konfrontacją a porozumieniem: społeczne i polityczne prszesłanki unii lubelskiej, in: ibid., p. 43-49].
  • Petrauskas R., Iki ir po Didžiojo mūšio: politiniai pokyčiai Rytų Pabaltijyje Žalgirio mūšio epochoje, in: Jogailos ir Vytauto laikai. Mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms, Kaunas, 2011, p. 8-20.
  • Petrauskas R., Litauen und der Deutsche Orden: Vom Feind zum Verbündeten, in: Tannenberg – Grunwald – Žalgiris 1410: Krieg und Frieden im späten Mittelalter, hrsg. von W. Paravicini, R. Petrauskas und G. Vercamer, Wiesbaden, 2012, S. 237-251.
  • Petrauskas R., Grunwaldu życie pośmiertne od XV do XX w. w historiografii i tradycji litewskiej, białoruskiej i sowieckiej, in: Wojna, pamięć, tożsamość. O bitwach i mitach bitewnych, Warszawa, 2012, s. 147-164, 193-197, 434-435.
  • Петраускас Р., Тевтонский Орден в литовской историографии: стабильные образы и меняющаяся перспектива, in: Studia teutonica. Исследования по истории Немецкого ордена, т. 1, Калининград, 2012, c. 104-123.
  • Петраускас Р., Правящий род и знать: к вопросу о предпосылках формирования Литовского государства, in: Studia Slavica et Balcanica Petropolitana, t. 1, 2012, c. 95-116.
  • Petrauskas R.,Laisvi valstiečiai, laisvi bajorai, laisvas valdovas: laisvės sąvoka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šaltiniuose XIV-XVI a. pradžioje, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis. Mokslinių straipsnių rinkinys. Skiriama profesorės Jūratės Kiaupienės 54-mečiui, sudarė R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius, 2012, p. 65-86.
  • Petrauskas R., Vienas karalius ir du bandymai: karalystės projektai Viduramžių Lietuvoje, in: Lietuvos kultūros karališkasis dėmuo: įvaizdžiai, simboliai, reliktai (Acta Academiae artium Vilnensis T. 65-66), Vilnius, 2012, p. 41-50.
  • Petrauskas R., Związki personalne między możnowładztwem Polski i Litwy od końca XIV do połowy XVI wieku, in: Narodziny Rzeczypospolitej. Studia z dziejów średniowiecza i czasów wczesnonowożytnych, red. W. Bukowski i T. Jurek, t. 1, Kraków, 2012, s. 479-496.
  • Petrauskas R., Rašto ir raštinių kultūros pradžia Lietuvoje, in: Lietuvos notariato istorija, sudarė J. Karpavičienė, Vilnius, 2012, p. 21-33.
  • Петраускас Р., Между Вильнюсом и Киевом: литовские вельможи во главе Киевского воеводства в XV – начале XVI вв., in: Ukraina Lithuanica: студiї з iсторiї Великого князiства Литовського, т. 2, Київ, 2013, c. 48-60.
  • Petrauskas R., Atrandant protėvius: genealoginio mąstymo prielaidos ir užuomazgos Lietuvoje XIV – XVI a. viduryje, in: Ministri historiae. Pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrimuose. Mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas dr. Edmundo Rimšos 65-ečio sukakčiai, sudarė Z. Kiaupa ir J. Sarcevičienė, Vilnius, 2013, p. 45-63.
  • Petrauskas R., Europa późnego średniowiecza a rozwój społeczeństwa i kultury Wielkiego Księstwa Litewskiego, in: Zapiski Historyczne, t. 78/3, 2013, s. 39-57.
  • Petrauskas R., Gediminaičių pasaulis: tarptautinės politikos ir diplomatinės veiklos formos bei galimybės XIV a. antrojoje pusėje, in: Vidurio Rytų Europa mūšio prie Mėlynųjų Vandenų metu, red. V. Jankauskas ir V. Nagirnyy, Kaunas-Kraków, 2013, p. 187-197.
  • Пятраўскас Р., Чаму вымiрае магнатэрыя: лëсы магнацкiх родаў Вялiкага Княства Лiтоўскага, Arche Пачатак, Т. 6, 2014: Магнатэрыя Вялiкага Княства Лiтоўскага, Мiнск, 2014, с. 11-25.
  • Petrauskas R., Gediminaičiai, Algirdaičiai, Jogailaičiai – stirps regia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, in: Lietuva-Lenkija-Švedija: Europos dinastinės jungtys ir istoriniai-kultūriniai ryšiai, sudarė E. Saviščevas ir M. Uzorka, Vilnius, 2014, p. 22-34. [Tas pats anglų k.: The Gediminids, the Algirdids and the Jagiellonians – stirps regia in the Grand Duchy of Lithuania, in: ibid., p. 35-47].
  • Petrauskas R., Monarcha i wasal: Witold a unia horodelska, in: Prace Historyczne, nr. 2 (141), 2014, s. 221-233.
  • Petrauskas R., "Jei bajoras iš pono dvarą išsitarnautų“. Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje – XVI amžiaus viduryje, in: Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė (Specialusis „Lietuvos istorijos studijų“ leidinys. T. 12), sudarė I. Valikonytė ir L. Steponavičienė, Vilnius, 2015, p. 87-100.
  • Petrauskas R., Witold Wielki. Apogeum historii Litwy?, in: Mówią Wieki: Magazyn Historyczny, nr. 9(668), 2015, s. 57-60.
  • Petrauskas R., Tarp riteriško mobilumo ir indigenato teisės: svetimšaliai riteriai didžiojo kunigaikščio dvare, in: Krikščionių visuomenės raidos atodangos LDK vakarinėje dalyje ir Prūsijoje: nuo užuomazgos iki brandos, sudarė M. Ščavinskas, Klaipėda, 2015, p. 183-193.
  • Petrauskas R., Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir universalus Romos, Vengrijos bei Čekijos karaliaus Zigmanto Liuksemburgo pasaulis: in: Eherhard Windecke, Imperatoriaus Zigmanto knyga. XV a. Lietuvos valdovų portretai, sudarė J. Kiaupienė ir R. Petrauskas, Vilnius, 2015, p. 9-35.
  • Petrauskas R., Litewski Jagiellończyk? Rządy Aleksandra Jagiellończyka w Wielkim Księstwie Litewskim, in: Jagiellonowie i ich świat. Dynastia królewska w drugiej połowie XIV i w XVI wieku, pod red. B. Czwojdrak, J. Sperki i P. Węcowskiego, Kraków, 2015, s. 197-209.
  • Petrauskas R., Valdovo svainiai ir satrapų palikuonys: Lietuvos diduomenė krikšto išvakarėse, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos atodangos. Profesoriaus Mečislovo Jučo 90-mečio jubiliejui skirtas straipsnių rinkinys, sudarė V. Dolinskas, R. Petrauskas, E. Rimša, Vilnius, 2016, p. 131-141.
  • Petrauskas R., Litwa Mendoga – Litwa Giedyminowiczów: drogi konsolidacji państwa i elity przywódczej, in: Wokół Wielkiego Księstwa Litewskiego i jego tradycji, red. B. Manyś i M. Zwierzykowski, Poznań, 2016, s. 11-20.
  • Petrauskas R., Kodėl Italija? Lietuvių kilmės iš romėnų teorija vėlyvųjų Viduramžių kilmės teorijų kontekste, in: Lietuva – Italija. Šimtmečių ryšiai. Mokslinių straipsnių rinkinys, sudarė Daiva Mitrulevičiūtė, Vilnius, 2016, p. 44-52.
  • Petrauskas R., Die Außenwelt der Gediminiden: Formen und Möglichkeiten internationaler Politik der heidnischen Großfürsten Litauens in der zweiten Hälfte des 14. Jahrhunderts, in: Akteure mittelalterlicher Außenpolitik: Das Beispiel Ostmitteleuropas, hrsg. von Stephan Flemming und Norbert Kersken, Marburg, 2017, S. 53-67.