Alfonsas Merkys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alfonsas Merkys
Gimė 1927 m. vasario 20 d.
Puožas, Skapiškio valsčius
Mirė 2016 m. gegužės 19 d. (89 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Antakalnio kapinės
Tėvas Jonas Merkys
Motina Uršulė Merkienė
Sutuoktinis (-ė) Teresė Cironkaitė
Veikla botanikas, augalų fiziologas, pedagogas
Partija 1980 m. SSKP
Alma mater 1953 m. Vilniaus universitetas

Alfonsas Merkys (1927 m. vasario 20 d., Puože, Skapiškio valsčius, Rokiškio apskritis – 2016 m. gegužės 19 d., Vilnius) – Lietuvos botanikas, augalų fiziologas, akademikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1945 m. baigė Salų žemės ūkio mokyklą, 1945–1947 m. mokslus tęsė Vilniaus žemės ūkio technikume. 1947–1948 m. Lazdijų apskrities žemės ūkio skyriaus vyr. agronomas, vedėjas. 1948–1949 m. studijavo K. Timiriazevo žemės ūkio akademijoje Maskvoje. 1949 m. grįžo į Lietuvą ir tęsė studijas Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete. 1953 m. baigė Vilniaus universitetą, įgijo augalų fiziologo specialybę. 1953–1956 m. studijavo aspirantūroje Maskvos M. Lomonosovo universiteto Biologijos-dirvožemio fakulteto Augalų fiziologijos katedroje.

19571959 m. Biologijos instituto, 1959–2000 m. Botanikos instituto mokslo darbuotojas, 19612001 m. Augalų fiziologijos laboratorijos vadovas, 19621981 m. dar ir instituto direktorius pavaduotojas mokslo reikalams, 1981–1989 m. direktorius. 1961–1970 m. ir 19902001 m. Vilniaus universiteto dėstytojas; nuo 1968 m. profesorius. 1967 m. biologijos mokslų daktaras.[1] Nuo 1976 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, 1976–1992 m. LMA prezidiumo narys.[2][3]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinių tyrimų svarbiausia sritis – augalų augimo fiziologija, tropizmų ir fitohormonų fiziolijos teorija. 1973 m. kartu su kitais ištyrė retardanto CCC panaudojimą nuo kviečių išgulimo. Pirmasis įrodė, kad augalai mikrosvarumo sąlygomis (kosminiuose laivuose) gali praeiti visą ontogenezės ciklą. Susintetino ir ištyrė daugiau kaip 20 žemės ūkio augalams svarbių fitohormonų fiziologinių analogų. Nuo 1988 m. Lietuvos augalų fiziologijos draugijos pirmininkas. 1988–1995 m. Lietuvos gamtos apsaugos draugijos pirmininkas. 1994–2001 m. Lietuvos mokslų akademijos žurnalo „Biologija“ vyr. redaktorius. Paskelbė daugiau kaip 350 mokslinių straipsnių. 8 išradimų autorius.[4][5]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=M&sritis=B Archyvuota kopija 2014-07-28 iš Wayback Machine projekto.
  2. Paroda „Alfonsui Merkiui – 85“ Archyvuota kopija 2016-03-14 iš Wayback Machine projekto.
  3. Švenčiame augalų fiziologo akademiko Alfonso Merkio 85-erių metų jubiliejų, 2012-03-02
  4. Alfonsas Merkys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 54
  5. Alfonsas Merkys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 713 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Alfonsas Merkys – augalų fiziologas / Leonida Novickienė, Aurika Ričkienė. – Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007. – 109 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-08-040-4