Eugenijus Arvydas Janulaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Eugenijus Arvydas Janulaitis
Gimė 1942 m. rugsėjo 26 d. (81 metai)
Panevėžyje
Veikla Lietuvos biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
Žymūs apdovanojimai

Eugenijus Arvydas Janulaitis (g. 1942 m. rugsėjo 26 d. Panevėžyje) – Lietuvos biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19601964 m. mokėsi Kauno medicinos institute, 1967 m. baigė Leningrado universitetą. 1985 m. biologijos mokslų daktaras, nuo 1987 m. Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas. Nuo 1993 m. Europos akademijos narys, 1994 m. Švedijos karališkosios inžinerinių mokslų akademijos užsienio narys.

19752003 m. dirbo Taikomosios enzimologijos institute (nuo 1992 m. Biotechnologijos institutas „Fermentas“, nuo 1995 m. Biotechnologijos institutas), 19751988 m. skyriaus vedėjas, 19891992 m. direktorius, 1992–2003 m. vyr. moksl. bendradarbis. Nuo 2003 m. bendrovės „Fermentas“ mokslo direktorius. 19852002 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 1986 m. profesorius. Kauno technologijos universiteto tarybos pirmininkas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinio darbo pagrindinė kryptis – DNR restrikcijos ir modifikacijos fermentų bei medicininės paskirties rekombinantinių žmogaus baltymų fundamentiniai ir taikomieji tyrimai. Jie padėjo pagrindus pirmosioms Lietuvoje moderniosios biotechnologijos įmonėms, bendrovėms „Fermentas“ ir „Biofa“, įsteigti 1995 m. Tarptautinėje spaudoje paskelbė apie 60 mokslinių straipsnių.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Restrikcijos modifikacijos fermentai ir jų panaudojimas, monografija, 1989 m., rusų k.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Eugenijus Arvydas Janulaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 525 psl.