Virgilijus Juozas Čepaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Virgilijus Čepaitis)
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Virgilijus Juozas Čepaitis
CepaitisVilrgilijus.JPG
Gimė: 1937 m. lapkričio 8 d. (80 metų)
Šakiai
Sutuoktinis(-ė): Auksuolė Čepaitienė
Veikla: literatas, vertėjas
Partija: 1990 m. Nepriklausomybės partija
Alma mater: 1961 m. Maksimo Gorkio literatūros institutas
Žinomas už: Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras

Virgilijus Juozas Čepaitis (g. 1937 m. lapkričio 8 d. Šakiuose) – Lietuvos literatas, vertėjas, visuomenės ir politikos veikėjas, signataras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė girininko ir mokytojos šeimoje. 1954 m. baigė Kauno pedagoginę mokyklą, 1961 m. – Maskvos M. Gorkio literatūros instituto literatūros instituto Vertimo fakultetą.

Nuo 1958 m. bendradarbiavo su daugeliu leidyklų. Vertė knygas iš rusų ir anglų kalbų į lietuvių kalbą, iš lenkų kalbos – į rusų. Pagrindinė veiklos sfera – lietuvių prozininkų propagavimas rusų kalba.

19551956 m. laikraščio „Komjaunimo tiesa“ redakcijos vertėjas, nuo 1958 m. grožinės literatūros vertėjas. 19881989 m. Lietuvos kino studijos susivienijimo „Ars“ vyriausiasis redaktorius.

1988–1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1989–1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio atsakingasis sekretorius. 1989–1990 m. Baltijos tarybos narys. 1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos pirmininkas, Sąjūdžio deputatų klubo, vėliau – Jungtinės Sąjūdžio frakcijos pirmininkas. 1991 m. gegužės mėn. Lietuvos delegacijos vadovas neoficialiose derybose su TSRS Hagoje. 1992 m. gegužės mėn. dėl kaltinimų bendradarbiavus su KGB (slapyvardis Juozas) atsisakė Aukščiausiosios Tarybos nario mandato. [1]

Nuo 1993 m. leidyklos „Litterae universitatis“ vyriausiasis redaktorius, nuo 1996 m. leidyklos „Tvermė“ direktorius. 19942001 m. istorinių apysakų serijos „Skomantas“ redaktorius ir bendraautoris.

Nuo 1968 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1989–1992 m. Stasio Šalkauskio fondo pirmininkas. 1989–1994 m. Lietuvos-Lenkijos draugijos pirmininkas. 1990–1992 m. Nepriklausomybės partijos pirmininkas. Su etnologe Auksuole Čepaitiene susilaukė dviejų dukrų ir sūnaus. [2]

2000 m. prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. [3][4]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vertimai: [5][6]

iš anglų kalbos:
  • A. A. Milnas. Mikė Pūkuotukas. – V.: Valstybinės grožinės literatūros leidykla, 1958.
  • W. Saroyan. 60 mylių per valandą: apsakymai. – V.: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959.
  • A. A. Milnas. Trobelė Pūkuotynėje. – V.: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962.
  • J. Thurber. Baltoji stirna. – V.: Vaga, 1971.
  • A. A. Milnas. Pūkuotuko pasaulis: apysaka-pasaka. – V.: Garnelis, 1998.
  • Pūkuotuko išmintis: protingos labai mažo protelio meškiuko mintys: sudaryta iš A. A. Milno knygos „Pūkuotuko pasaulis“. – V.: Garnelis, 2005.
iš rusų kalbos:
  • A. Raskinas. Kai tėtė buvo mažas. – V.: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963.
  • S. Prokofjeva. Berniukas be šešėlio. – V.: Vaga, 1967.
iš lietuvių į rusų kalbą:
  • Antanas Venclova. День рождения: роман. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1960.
  • Romualdas Lankauskas. Осенние краски земли. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1963.
  • Jonas Avyžius. Стеклянная гора: роман. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964.
  • Ieva Simonaitytė. Судьба Шимонисов: роман. – Vilnius: Vaga, 1966.
  • Jonas Avyžius. Деревня на перепутье: роман. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1966.
  • Vytautas Sirijos Gira. Бабье лето. – Maskva: Vaga, 1969.
  • Kazys Saja. Гномы из контрабаса: сказка. – Maskva: Detgiz, 1971.
  • Jonas Avyžius. Потерянный кров: роман. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1972.
  • Vytautas Bubnys. Жаждущая земля: романы. – Maskva: Три дня в августе. Izvestija, 1976.
  • Juozas Baltušis. Пуд соли. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1976.
  • Jonas Mikelinskas. Не поле перейти…: роман. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1979.
  • Romualdas Granauskas. Едоки хлеба: повесть и рассказы. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1980.
  • Juozas Aputis. Цветет пчелиный хлеб: рассказы. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1980.
  • Juozas Baltušis. Сказание о Юзасе. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1981.
  • Romualdas Lankauskas. Жестокие игры: повести и романы. – Vilnius: Vaga, 1981.
  • Jonas Avyžius. Хамелеоновы цвета. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1982.
  • Dalia Urnevičiūtė. Пьесы. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1983.
  • Romualdas Lankauskas. Темные окна забвения: новеллы. – Vilnius: Vaga, 1986.
  • Jonas Mikelinskas. Звездная пыль: повести и рассказы. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1988.
  • Romualdas Granauskas. Жизнь под кленом: повести и рассказы. – Maskva: Sovetskij pisatel, 1989.
iš lenkų į rusų kalbą:
  • T. Karpowicz. Зеленые перчатки: Kn. Sovremennaja polskaja pjesa. – Maskva: Iskustvo, 1974.
  • S. Lem. Насморк (kartu su S. Larinu.) – Maskva: Molodaja gvardija, 1982.
  • S. Mrożek. Мониза Клавье. – Maskva: Inostrannaja literatura, Nr. 5, 1988.
iš lenkų kalbos:
  • J. Perkovskis. Žemaičių liaudies meno ornamentas: forma ir simbolika. – V.: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]