Sofija Kėzytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sofija Kėzytė
Gimė 1923 m. spalio 13 d.
Utena
Mirė 2015 m. spalio 6 d. (91 metai)
Vilnius
Veikla Lietuvos kalbininkė
Išsilavinimas humanitarinių mokslų daktarė
Alma mater Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai

Sofija Kėzytė (g. 1923 m. spalio 13 d. Utena – 2015 m. spalio 6 d.) – Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1951 m. baigė Vilniaus universitetą. 1962 m. apgynė disertaciją „Žodžių reikšmių išskyrimas ir išdėstymas „Lietuvių kalbos žodyne““, filologijos mokslų kandidatė.

19511988 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute.[1]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausi tyrimai – žodžių reikšmių ribos. Su kitais rašė (t. 3 1956 m. ir t. 5 1959 m.) ir redagavo (t. 3-15 19561991 m.) akademinį Lietuvių kalbos žodyną. Parašė leksikografijos, kalbos kultūros straipsnių.[2]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sofija Kėzytė: Bibliografija, sud. Z. Šimėnaitė, Vilnius, 1999 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Utenos krašto enciklopedija. Personalijos-K“. utena-on.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2016-05-29.
  2. Algirdas SabaliauskasSofija Kėzytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 783 psl.