Zita Aušrelė Kučinskienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Zita Aušrelė Kučinskienė
Gimė: 1948 m. balandžio 27 d. (70 metų)
Vilnius, Vilniaus rajonas
Sutuoktinis(-ė): Vaidutis Kučinskas
Veikla: Lietuvos gydytoja, habilituota biomedicinos mokslų daktarė
Žymūs apdovanojimai:

Zita Aušrelė Kučinskienė – Lietuvos gydytoja, profesorė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikroji narė, Lietuvos nacionalinės mokslo premijos laureatė, nusipelniusi Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotoja, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros vedėja, Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikų Laboratorinės medicinos centro vadovė [1].

Išsimokslinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Specialybė ir mokslinė sritis:

  • Specialybė – gydytoja;
  • Mokslinė sritis – aterosklerozės patogenezės tyrinėjimai.

Išsilavinimas:

  • 1988 m. Rusijos Medicinos mokslų akademijos Eksperimentinės medicinos mokslo tyrimų institute (Sankt Peterburgas, Rusija) apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Sveikų ir sergančių dislipoproteinemijomis labai mažo tankio lipoproteinų funkcinė sudėtis“ (biomedicina; medicina);
  • 1976 m. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos Eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslo tyrimo institute apgynė daktaro disertaciją „Sveikų vaikų, sergančių lėtiniais uždegiminiais susirgimais (plaučių ir inkstų) ir jų giminių šlapimo glikozaminoglikanų charakteristika“ (biomedicina; medicina);
  • 1972 m. Vilniaus valstybiniame universitete (nuo 1990 m. Vilniaus universitetas) Medicinos fakultete įgijo gydytojo specialybę[1][2][3]

Suteiktos kvalifikacijos ir moksliniai vardai:

  • 1999 m. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija suteikė specializuotos medicinos praktikos licenciją (atnaujinta 2009 ir 2014 m.);
  • 1990 m. suteikta aukščiausia klinikinės laboratorijos gydytojos kvalifikacija;
  • 1989 m. Vilniaus universitete suteiktas profesorės vardas;
  • 1984 m. Vilniaus universitete suteiktas docentės vardas[1][2].

Kvalifikacijos tobulinimas, stažuotės:

  • 2006 m. – kvalifikacijos tobulinimas tema „Laboratorinių tyrimų automatizacija ir preanalizinė sistema“ (Osnabriukas, Vokietija);
  • 2005 m. – kvalifikacijos tobulinimas tema „Klinikinių laboratorinių tyrimų ateitis“ (Baltimorė, JAV);
  • 2002 m. – stažuotė Atlantos universiteto Laboratorinės medicinos katedroje bei Atlantos universiteto ligoninės laboratorijoje (JAV);
  • 2000 m. – tobulinimo kursai imunofermentinės diagnostikos srityje (Los Andželas, JAV);
  • 1998 m. – Tarptautinės klinikinės chemijos ir laboratorinės medicinos federacijos (angl. The International Federation of Clinical Chemistry and Laboratory Medicine) organizuoti laboratorijų vadybos kursai (Varšuva, Lenkija);
  • 1997 m. – tobulinimo kursas „Koronarinės širdies ligos prevencija“ (Vašingtonas, JAV);
  • 1997 m. – Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) kursai kokybės vadybos srityje (Diuseldorfas, Vokietija);
  • 1996 m. – stažuotė Glazgo universiteto ligoninės Lipidų klinikoje ir Klinikinės chemijos skyriuje (Glazgas, Didžioji Britanija);
  • 1995 m. – Klinikinės enzimologijos kursas Amerikos klinikinės enzimologijos asociacijos organizuotame simpoziume (Leksingtonas, JAV);
  • 1992 m. – mokslinė stažuotė Viskonsino universiteto Patologijos ir laboratorinės medicinos centre (Medisonas, JAV);
  • 1980-1981 m. stažavosi Karolinska institute (Stokholmas, Švedija), kur atliko darbus susijusius su lipidų ir lipoproteinų struktūros, jų apykaitos, aterosklerozės patogenezės tyrinėjimais, naujausiais širdies ir kraujagyslių ligų laboratorinės diagnostikos metodais, ligų rizikos vertinimu[3].

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Moksliniai interesai:

  • Aterosklerozės patogenezės mechanizmų (kraujo plazmos lipidai ir lipoproteinai, uždegimas, stresas) tyrimas;
  • Naujų klinikinės biochemijos metodų paieška ir taikymas laboratorinėje diagnostikoje[3].

Dalyvavimas moksliniuose projektuose:

  • Nuo 1998 m. dalyvavo ir vadovavo 12 tarptautinių ir Lietuvos mokslinių projektų, buvo Medicinos mokslų nacionalinės kompleksinės programos, kitų programų darbo grupės narė.

Profesinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nuo 2014 m. – Vilniaus universiteto Senato narė ir Mokslo komiteto pirmininkė;
  • 2002-2012 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanė (dvi kadencijas iš eilės);
  • 1989-2002 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanė;
  • Nuo 1988 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros vedėja (iki 1999 m. – Fiziologijos ir biochemijos katedra);
  • 1982-1988 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos ir biochemijos katedros docentė;
  • Nuo 1983 m. – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės medicinos centro vadovė;
  • Nuo 1981 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės medicinos centro gydytoja;
  • 1978-1982 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos ir biochemijos katedros vyresnioji mokslo darbuotoja;
  • 1976-1978 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos ir biochemijos katedros jaunesnioji mokslo darbuotoja[1][2].

Akademinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Magistrantūros „Medicinos biologija“ studijų komiteto pirmininkė (nuo 2000 m.)
  • Prof. Z.A. Kučinskienė parengė ir skaito klinikinės biochemijos (nuo 1989 m.) ir laboratorinės medicinos (nuo 1991 m.) kursą medicinos vientisųjų studijų, medicinos biologijos magistrantūros, medicinos genetikos magistrantūros bei kitų studijų programų studentams, taip pat rezidentams, doktorantams, tobulinimo kursų klausytojams;
  • Parengė ir įvedė doktorantūros studijų laboratorinės medicinos kurso programą (1991 m.), laboratorinės medicinos rezidentūros studijų programą (1992 m.), laboratorinės medicinos magistrantūros studijų programą (2000 m.);
  • Iki 2015 m. vadovavo 12 doktorantų studijoms, buvo podoktorantūrinės stažuotės vadovė, disertacijų gynimo komitetų narė;
  • Profesorė skaitė paskaitas JAV, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Vengrijoje[1][2], Kanadoje.

Narystė organizacijose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje:

  • Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė (nuo 2011 m.);
  • Lietuvos mokslų akademijos narė-ekspertė (2006-2011 m.);
  • Žurnalo „Acta medica Lituanica“ vyriausioji redaktorė (2004-2010 m.), vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja (nuo 2010 m.);
  • Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė (2004-2008 m.);
  • Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinės sveikatos tarybos narė (2002-2007 m.);
  • Vilniaus universiteto Senato narė (2002-2012 m. ir nuo 2014 m.);
  • Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Tarybos pirmininkė (2002-2012 m.);
  • Vilniaus universiteto ir Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto jungtinės mokslo krypties doktorantūros ir habilitacijos komiteto narė (2002‑2015 m.);
  • Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos narė (2000-2007 m.);
  • Žurnalo „Laboratorinė medicina“ vyriausioji redaktorė (nuo 1999 m.);
  • Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos (LLMD) pirmininkė (1983-2012 m.), valdybos narė (nuo 2012 m.);
  • Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė konsultantė laboratorinės medicinos klausimais (nuo 1981 m.), laboratorinės medicinos gydytojo profesinės kvalifikacijos vertinimo komisijos, Lietuvos sveikatos programos koordinavimo komisijos narė;
  • Lietuvos žmogaus genetikos draugijos bei Lietuvos aterosklerozės tarybos narė, žurnalų „Medicina“, „Sveikatos mokslai“, „Medicinos teorija ir praktika“, „Kardiologijos seminarai“, „Reumatologijos seminarai“, „Internistas“ redakcinių kolegijų narė;

Užsienyje:

  • Baltijos aterosklerozės draugijos (angl. Baltic Atherosclerosis Society) pirmininkė (2010‑2013 m.), valdybos narė (nuo 2014 m.);
  • Lenkijos medicinos mokslų akademijos tikroji narė (nuo 2010 m.);
  • Alberto Šveicerio (vok. Albert Schweitzer) Pasaulio medicinos akademijos tikroji narė (nuo 2010 m.)
  • Suomijos klinikinės chemijos draugijos (angl. Finnish Society of Clinical Chemistry) garbės narė (nuo 2009 m.);
  • Europos Komisijos Europos mokslinių tyrimų tarybos (angl. European Medical Research Council) Identifikacijos komiteto narė (2008 m.);
  • Pasaulio sveikatos organizacijos (angl. World Health Organization) Europos regiono biuro Nuolatinio komiteto narė (2008-2011 m.);
  • Baltijos laboratorinės medicinos asociacijos (angl. Baltic Association for Laboratory Medicine) vicepirmininkė (2006-2012 m.);
  • Europos medicinos mokslo tarybos (angl. European Medical Research Council) vykdomojo komiteto narė (2005-2012 m.);
  • Europos Komisijos Europos mokslo patariamosios tarybos (angl. European Research Advisory Board) narė (2004-2007 m.) ir jos biuro narė (2005-2007 m.);
  • Europos Komisijos Universitetų mokslo forumo (angl. Forum of University-based Research) narė (2004-2005 m.);
  • Tarptautinių Baltijos šalių aterosklerozės kongresų Lietuvoje (2001, 2010 m.) organizacinių ir mokslinių komitetų narė;
  • Tarptautinių Baltijos šalių laboratorinės medicinos kongresų Lietuvoje (1994, 2000, 2006, 2012 m.) organizacinių ir mokslinių komitetų pirmininkė;
  • Tarptautinės klinikinės chemijos ir laboratorinės medicinos federacijos (angl. International Federation of Clinical Chemistry and Laboratory Medicine) bei Europos klinikinės chemijos ir laboratorinės medicinos federacijos (angl. European Federation of Clinical Chemistry and Laboratory Medicine) atstovė Lietuvai (1996-2012 m.)[1][2], Europos klinikinės chemijos ir laboratorinės medicinos federacijos specialistų registro grupės (EC4) narė (2004-2012);
  • Profesorė Z. A. Kučinskienė taip pat yra Amerikos klinikinės chemijos asociacijos (angl. American Association for Clinical Chemistry), Europos Aterosklerozės draugijos (angl. European Atherosclerosis Society) narė.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2015 m. išrinkta Vilniaus Medicinos draugijos garbės nare;
  • 2011 m. įteikta Lietuvos mokslo premija biomedicinos mokslų srityje už darbų ciklą „Aterosklerozės patogenezės mechanizmai: molekulinių žymenų paieška ir tyrimas“;
  • 2010 m. apdovanota Alberto Šveicerio aukso medaliu (Lenkija);
  • 2009 m. išrinkta Suomijos Klinikinės chemijos draugijos garbės nare;
  • 2008 m. suteiktas nusipelniusios Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojos vardas ir apdovanota nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo Garbės ženklu;
  • 2008 m. įteiktas mokslo ir verslo partnerystės apdovanojimas „Gyvybės medis“ už profesinę veiklą medicinos ir gamtos mokslų srityje;
  • 2004 m. Z. A. Kučinskienė tapo Vilniaus universiteto Rektoriaus mokslo premijos laureate;
  • 1996 m. Z. A. Kučinskienė tapo Lietuvos mokslų akademijos Vlado Lašo premijos laureate[1][2].

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monografija:

  • Kučinskienė Z.A. Lipoproteinai. Vilnius: Mokslas, 1985. 103 p.

Vadovėliai ir mokymo priemonės:

  • Andrejevaitė V, ... [Kučinskienė ZA], et.al. Šeimos medicinos vadovas: [vadovėlis] – mokslinis redaktorius Kasiulevičius V. 2-asis leidimas. Vilnius: Nacionalinis mokymų centras, 2015. 683 p.
  • Kučinskienė ZA. Klinikinės biochemijos ir laboratorinės diagnostikos pagrindai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008. 409 p.
  • Kučinskienė ZA. Laboratorinių tyrimų žinynas. Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2001. 136 p.

Straipsniai mokslo žurnaluose:

Profesorės Z. A. Kučinskienės moksliniai darbai aprašyti daugiau nei 500 straipsnių, iš kurių nemaža dalis išspausdinta prestižiniuose mokslo žurnaluose („British Medical Journal“, „Journal of Lipid Research“, „Atherosclerosis“, „Nutrition“, „Nature“ ir kt.).

Svarbesniųjų mokslinių publikacijų sąrašas:

  1. Ripke S, Neale BM, Corvin A, Schizophrenia Working Group of the Psychiatric Genomics Consortium [Kučinskienė ZA]. Modeling linkage disequilibrium increases accuracy of polygenic risk scores. Am J Hum Genet. 2015; 97(4):576-592.
  2. Bulik-Sullivan BK, Lo h P-R, Finucane HK, Ripke S, Yang J, Schizophrenia Working Group of the Psychiatric Genomics Consortium [Kučinskienė ZA], Patterson N, Daly MJ, Price AL, Neale BM. LD Score regression distinguishes confounding from polygenicity in genome-wide association studies. Nat Genet. 2015;47(3):291-295.
  3. Ripke S, Neale BM, Corvin A, O’Donovan MC, Schizophrenia Working Group of the Psychiatric Genomics Consortium [Kučinskienė ZA]. Biological insights from 108 schizophrenia-associated genetic loci. Nature. 2014;511(7510):421-427.
  4. Tamošaitytė S, Hendrixson V, Želvys A, Tyla R, Kučinskienė ZA, Jankevičius F, Pučetaitė M, Jablonskienė V, Šablinskas V. Combined studies of chemical composition of urine sediments and kidney stones by means of infrared microspectroscopy. J Biomed Opt. 2013;18(2):027011-027011.
  5. Domarkienė I, Pranculis A, Germanas S, Jakaitienė A, Vitkus D, Dženkevičiūtė V, Kučinskienė ZA, Kučinskas V. RTN4 and FBXL17 Genes are Associated with Coronary Heart Disease in Genome-Wide Association Analysis of Lithuanian Families. Balkan J Med Genet. 2013;16(2):17-22.
  6. Kristenson M, Olsson AG, Kučinskienė ZA. Good self-rated health is related to psychosocial resources and a strong cortisol response to acute stress: the LiVicordia study of middle-aged men. Int J Behav Med. 2005;12(3):153-160.
  7. Kristenson M, Kučinskienė ZA, Schäfer-Elinder L, Leanderson P, Tagesson C. Lower serum levels of beta-carotene in Lithuanian men are accompanied by higher urinary excretion of the oxidative DNA adduct, 8-hydroxydeoxyguanosine: the LiVicordia study. Nutrition. 2003;19(1):11-15.
  8. Ziedén B, Kaminskas A, Kristenson M, Olsson AG, Kučinskienė ZA. Long chain polyunsaturated fatty acids may account for higher low-density lipoprotein oxidation susceptibility in Lithuanian compared to Swedish men. Scand J Clin Lab Invest. 2002;62(4):307-314.
  9. Kristenson M, Kučinskienė ZA. Possible causes of differences in coronary heart disease mortality between Lithuania and Sweden: the LiVicordia study. In: Weidner G, Kopp M, Kristenson M, eds. Heart Disease: Environment, Stress and Gender. Amsterdam: Ios Press; 2002;327:328-340.
  10. Kristenson M, Kučinskienė ZA, Bergdahl B, Orth-Gomér K. Risk factors for coronary heart disease in different socioeconomic groups of Lithuania and Sweden--the LiVicordia Study. Scand J Public Health. 2001;29(2):140-150.
  11. Elwing B, Kullberg C, Kučinskienė ZA, Björegren M, Abaravicius A, Kristenson M. A comparative study of food intake between Lithuanian and Swedish middle-aged men: the LiVicordia study. Food & Nutrition Research. 2001;45(0):126-130.
  12. Kristenson M, Lassvik C, Bergdahl B, Kučinskienė ZA, Aizieniene L, Bo Z, Elinder LS, Olsson AG. Ultrasound determined carotid and femoral atherosclerosis in Lithuanian and Swedish men: the LiVicordia study. Atherosclerosis. 2000;151(2):501-508.
  13. Kristenson M, Kučinskienė ZA, Bergdahl B, Tagesson C, Orth-Gomer K, Olsson A. Self-rated health and biological mechanisms : experiences from the LiVicordia study. In: Linköpings universitet; 2000:167-175. http://liu.diva-portal.org/smash/record.jsf?pid=diva2%3A246789&dswid=430. Accessed October 27, 2015.
  14. Kaminskas A, Ziedén B, Elving B, Kristenson M, Abaravicius A, Bergdahl B, Olsson AG, Kučinskienė ZA. Adipose tissue fatty acids in men from two populations with different cardiovascular risk: the LiVicordia study. Scand J Clin Lab Invest. 1999;59(3):227-232.
  15. Ziedén B, Kaminskas A, Kristenson M, Kučinskienė ZA, Vessby B, Olsson AG, Diczfalusy U. Increased plasma 7 beta-hydroxycholesterol concentrations in a population with a high risk for cardiovascular disease. Arterioscler Thromb Vasc Biol. 1999;19(4):967-971.
  16. Kristenson M, Orth-Gomér K, Kučinskienė ZA, et al. Attenuated cortisol response to a standardized stress test in Lithuanian versus Swedish men: the LiVicordia study. Int J Behav Med. 1998;5(1):17-30.
  17. Kristenson M, Kučinskienė ZA, Bergdahl B, Calkauskas H, Urmonas V, Orth-Gomér K. Increased psychosocial strain in Lithuanian versus Swedish men: the LiVicordia study. Psychosom Med. 1998;60(3):277-282.
  18. Kristenson M, Ziedén B, Kučinskienė ZA, et al. Antioxidant state and mortality from coronary heart disease in Lithuanian and Swedish men: concomitant cross sectional study of men aged 50. BMJ. 1997;314(7081):629-633.
  19. Kristenson M, Orth-Gome K, Kučinskienė ZA. Different patterns of psychosocial strain: a possible explanation for the differences in ishemic heart disease mortality between Sweden and Lithuania? In: East-West Life Expectancy Gap in Europe: Environmental and Non-Environmental Determinants. Hertzman C, Kelly S, Bobak M, ed. Dordrecht: Kluwer Academic publishers. 1996:187-194.
  20. Kučinskienė ZA, Carlson LA. Composition, concentration, and size of low density lipoproteins and of subfractions of very low density lipoproteins from serum of normal men and women. J Lipid Res. 1982;23(5):762-769.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Lietuvos medicina. Pažanga ir asmenybės: biografijų žinynas. 2014, Kaunas: VšĮ Leidybos idėjų centras. p. 314-315.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. II dalis. Kaunas: VšĮ Leidybos idėjų centras, 2015, p. 638-639.
  3. 3,0 3,1 3,2 Profesorė habilituota daktarė Zita Aušrelė Kučinskienė: bibliografijos rodyklė. Sudarytoja: Ramutė Stankevičienė. Vilnius: Lietuvos medicinos biblioteka, 2008, 123 p.