Algimantas Miškinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Algimantas Miškinis
Gimė: 1929 m. birželio 25 d.
Kaunas
Mirė: 2015 m. spalio 10 d. (86 metai)
Kaunas
Sutuoktinis(-ė): Gražina Miškinienė
Veikla: architektas, urbanistikos istorikas, kolekcininkas
Alma mater: 1954 m. Kauno politechnikos institutas
Žymūs apdovanojimai:

1999 m. Gedimino 5 laipsnio ordinas

Algimantas Miškinis (1929 m. birželio 25 d., Kaunas – 2015 m. spalio 10 d., Kaunas[1]) – Lietuvos architektas, urbanistikos istorikas, kolekcininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmona Gražina Miškinienė. 1954 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1994 m. habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, 1996 m. Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas. [2]

19501966 m. dirbo Žemės ūkio statybos ir projektavimo institute, 19561960 m. projektų vyr. inžinierius, 1960–1962 m. skyriaus vyr. architektas, nuo 1962 m. instituto vyr. architektas.

1966–2000 m. Lietuvos statybos ir architektūros mokslo tyrimų instituto skyriaus vyr. inžinierius, nuo 1968 m. vyr. mokslo darbuotojas, 1973–2000 m. Urbanistikos skyriaus vadovas. 1959–1960 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos, 1962–1968 m. Kauno politechnikos instituto, 1996–2000 m. Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus dailės akademijos Kauno instituto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas, nuo 1996 m. profesorius.

1987 m. Lietuvos kultūros fondo Kauno tarybos pirmininkas. 19992007 m. Kultūros paveldo departamento Urbanistikos ir architektūros tarybos pirmininkas.

Parašė 26 monografijas ir knygas, 23 knygų bendraautoris. Paskelbė apie 1200 mokslo ir populiarių straipsnių, savo meno kolekcijos katalogus. Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių apie Lietuvos urbanistinį paveldą autorius. 2005 m. savo kolekciją – apie 1100 dailės kūrinių, apie 24 000 mažosios lituanistinės ikonografijos vienetų biblioteką ir archyvą padovanojo Kaunui. [3][4]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • J. Janonio aikštės ansamblis Kaune, 1983.
  • Lietuvos urbanistika, problemos ir realijos, 1989.
  • Lietuvos urbanistika: istorija, dabartis, ateitis, 1991.
  • Kalvarijos miestas. Istorija ir architektūra, 1994.
  • Marijampolės miestas iki 1940 m. Istorija ir architektūra, 1995.
  • Kudirkos Naumiestis. Istorija ir architektūra, 1998.
  • Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, 5 kn., 1995–2007.
  • Šakiai 1599–1999 m., 1999.
  • Linkuva. Istorinė urbanistinė raida (iki 1969 m.). – Kaunas, 1999. – 103 p. – ISBN 9986-9027-5-4
  • Žeimelis. Istorija ir architektūra. – Kaunas, 2000. – 148 p. – ISBN 9986-9027-9-7
  • Vaškai. Istorinė urbanistinė raida (iki 1969 m.). – Kaunas, 2005. – 118 p. – ISBN 9955-434-00-7
  • Rozalimas. Istorinė urbanistinė raida. – Kaunas, 2007. – 142 p. – ISBN 9955-434-08-2
  • Mano kolekcija: ką ir kaip surinkau, naudojau, dovanojau… – V.: Savastis, 2007. – 230 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-420-73-6
  • Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai, 2009. – ISBN 978-9986-420-80-4
  • Lietuvos istorija atvirukuose ir fotografijose: nuo seniausių laikų iki XX a. vidurio: Algimanto Miškinio kolekcija: katalogas. – V.: LNM, 2009. – 275 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-415-90-9
  • Kaunas. Laisvės alėja. – V.: Savastis, 2009. – 191 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-420-79-8
  • Lietuvos TSR architektūros istorija, 1-2 t., bendraautoris, 1987–1994.
  • Lietuvos urbanistikos paminklai, 11 kn., bendraautoris, 1978–1988.
  • Kauno architektūra, bendraautoris. – V.: Mokslas, 1991. – 368 p.: iliustr. – ISBN 5-420-00641-3
  • Trakų miestas ir pilys: Istorija ir architektūra, bendraautoris, 1991.
  • Algimantas Miškinis: bibliografinė rodyklė (sud. S. Drobenka). – V.: Architektūros ir statybos institutas, 1999. – 120 p.
  • A. Miškinis, K. Morkūnas. Kauno atvirukai 1918–1940. – V.: Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka, 2001. – 192 p. – ISBN 9955-415-09-6
  • Kultūrinio landšafto raida Žemaičių aukštumoje, 2 kn., bendraautoris, 2004.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]