TSRS Aukščiausioji Taryba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio SSRS AT)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
TSRS herbas

TSRS Aukščiausioji Taryba (rus. Верхо́вный Сове́т СССР, Verchovnyj Sovet SSSR) buvo aukščiausiasis TSRS valstybinės valdžios organas. Iki 1936 metų vadinosi Visos Rusijos Centro Vykdomasis komitetas (rus. Всероссийский Центральный Исполнительный Комитет ar ВЦИК, arba romanizuotai,VCIK), kurio visas pavadinimas buvo Visos Rusijos darbininkų, valstiečių, Raudonosios Armijos ir kazokų deputatų Centro Vykdomasis komitetas (Всероссийский Центральный Исполнительный Комитет Советов рабочих, крестьянских, красноармейских и казачьих депутатов).

Rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1938-1989 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos nariai buvo renkami tiesioginių rinkimų būdu ir paprastai rinkdavosi į sesijas du kartus per metus. 1989-1991 m. buvo nuolat veikiantis parlamentas, renkamas TSRS Liaudies deputatų suvažiavime. Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimų kadencija 19361977 m. buvo 4 m., 1977-1991 m. – 5 metai.

Rūmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TSRS Aukščiausioji Taryba buvo sudaryta iš dvejų lygiateisių rūmų:

  • Sąjungos Tarybos, kurioje vienas deputatas atstovavo 300 000 žmonių Tarybų federacijoje
  • Tautybių Tarybos, kuri atstovaudavo etninėms grupėms. Po 32 išrinktus narius iš kiekvienos sąjunginės respublikos (išskyrus autonomines respublikas, autonomines sritis ir autonomines apygardas jos teritorijoje, kurios siuntė savo narius), po 11 iš kiekvienos autonominės respublikos, po penkis iš kiekvienos autonominės srities ir po vieną iš kiekvienos autonominės apygardos.

Vienodo tipo administraciniai vienetai siuntė po tiek pat delegatų, nepaisant gyventojų skaičiaus ar jo dydžio.

Tik Aukščiausioji Taryba turėjo teisę taisyti TSRS Konstituciją.

TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

Aukščiausiajai Tarybai vadovavo kiekvieno šaukimo darbo pradžioje abejų rūmų bendrai iš deputatų tarpo renkamas Prezidiumas. Prezidiumą sudarė pirmininkas, pirmininko pirmasis pavaduotojas, 15 pavaduotojų (nuo kiekvienos respublikos po vieną), prezidiumo sekretorius ir dar 20 narių.

Prezidiumas turėjo teisę ratifikuoti ir denonsuoti tarptautines sutartis, atšaukti įstatymams prieštaraujančius TSRS Ministrų Tarybos nutarimus, įvesti visoje TSRS ar atskirose jos vietovėse karo padėtį, skelbti visišką ar dalinę mobilizaciją, skelbti karą ir referendumus, skirti TSRS diplomatinius pasiuntinius ir priimti kitų šalių pasiuntinių įgaliojamuosius raštus, taip pat aiškinti įstatymus, atleisti nuo bausmės, suteikti TSRS pilietybę ar ją atimti, steigti TSRS ordinus, medalius, garbės vardus ir jais apdovanoti, įvesti karinius laipsnius ir diplomatinius rangus bei skirti ir atleisti aukščiausią karinę vadovybę. Tarp Aukščiausiosios Tarybos sesijų Prezidiumas atstovaudavo Tarybą santykiuose su užsienio valstybėmis. Prezidiumas skirdavo ir atleisdavo TSRS ministrus (vėliau patvirtinant AT Tarybos sesijoje). Prezidiumas turėjo teisę paleisti Aukščiausiąją Tarybą ir skelbti priešlaikinius rinkimus.

Prezidiumas savo valią išreikšdavo leisdamas įsakus.

TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas formaliai buvo aukščiausias pareigūnas buvusioje Tarybų Sąjungoje. Pirmininkais buvo:

Aukščiausiosios Tarybos sąjunginėse respublikose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiekviena Tarybų Sąjungos sąjunginė respublika taip pat turėjo savo Aukščiausiąją tarybą. Tas pats ir su ATSR (Autonominėmis Tarybų Socialistinėmis Respublikomis).

Susiję straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]