Vaidotas Kažukauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vaidotas Kažukauskas
Gimė 1958 m. balandžio 28 d. (65 metai)
Vilniuje
Tėvas Vytautas Kažukauskas, lituanistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys
Motina Petronėlė Šarūnė Kažukauskienė, bibliotekininkė
Vaikai Ignė Kairienė, gydytoja
Veikla Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
Žymūs apdovanojimai
  • 2005 m. Lietuvos mokslo premija
  • 2008-2009 m. Lietuvos nusipelniusio mokslininko aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendija

Vaidotas Kažukauskas (g. 1958 m. balandžio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.

1981 m. baigė Vilniaus universitetą. 1999 m. habilituotas fizinių mokslų daktaras.

Nuo 1981 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 2002 m. – profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas. 19881989 m. dėstė Kaiserslautern’o universitete Vokietijoje. Skaitė paskaitas ir stažavo įvairiuose Vokietijos, Prancūzijos universitetuose, Prancūzijos atominių tyrimų centre (CEA), Londono karališkajame koledže, Glazgo universitete, Taivano nacionaliniame Čingua (Tsing Hua) universitete ir kitur.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinių tyrimų svarbiausios sritys: krūvininkų generacija, pernaša, pagavimas ir rekombinacija kristaliniuose ir polimeriniuose puslaidininkiuose, jų junginiuose, dariniuose ir prietaisuose. Sukūrė Holo fotoefekto judrio kinetikos tyrimo metodą (patentuotas 1992 m.). Pasiūlė originalų didžiavaržio GaAs nevienalytiškumų ir EL2 lygmens metastabiliojo virsmo modelį. Pirmasis eksperimentiškai įrodė, kad CdS/ZnSe kvantiniuose dariniuose susidaro dvimatės elektronų dujos. Eksperimentiškai nustatė neigiamąją krūvininkų judrio priklausomybę nuo elektros lauko stiprio polioktiltiofene. Įrodė polimero grandžių orientacijos poveikį krūvininkų pagavimui ir pernašai polivinilkarbazole, legiruotame polinėmis dibutilamino nitrostilbeno molekulėmis. Ištyrė GaAs, SiC, GaN struktūros pokyčius, kuriuos sukelia švitinimas didelės energijos neutronais, protonais, taip pat rentgeno spinduliais.

Paskelbė daugiau kaip 400 mokslinių publikacijų. Daugelio Europos, Lietuvos ir tarptautinių mokslinių projektų vadovas ir dalyvis.[1] Dalyvauja CERN’o projekte Šveicarijoje nuo 2003 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2005 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Puslaidininkių darinių tyrimai radiacijai atspariai elektronikai (1997–2004 m.)“, bendraautoriai Eugenijus Gaubas, Juras Požela, Karolis Požela, Aldis Šilėnas, Juozas Vidmantis Vaitkus.
  • 2006 m. – Vilniaus universiteto Rektoriaus mokslo premija.
  • 2008–2009 m. – Lietuvos nusipelniusio mokslininko aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendija.

Visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos DAAD (DAAD – Vokietijos akademinių mainų tarnyba) klubas, steigimo iniciatorius, pirmasis klubo valdybos pirmininkas (nuo 2003 m. sausio mėn), garbės prezidentas.
  • Goethe’s instituto inicijuoto projekto „Vokiečių kalba smalsiems tiksliukams“ dalyvis, skaitė paskaitas daugelyje Lietuvos gimnazijų.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Šiuolaikiniai puslaidininkių mikroelektronikos prietaisai. Fizika ir technologija. Vilnius: Progretus, 2008. – 180 p.:iliustr. ISBN 978-9955-781-10-3.
  • Elektriniai reiškiniai puslaidininkio paviršiuje, vadovėlis, 2002 m.
  • Krūvininkai puslaidininkių paviršiuose, kontaktuose ir sandūrose, uždavinynas, 1998 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vaidotas Kažukauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 682 psl.