Mykolas Michelbertas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mykolas Michelbertas
Gimė 1939 m. kovo 9 d. (80 metų)
Kražiai, Raseinių apskritis
Veikla archeologas
Alma mater 1960 m. Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius

Mykolas Michelbertas (g. 1939 m. kovo 9 d. Kražiuose) – Lietuvos archeologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1955 m. baigė Kražių vidurinę mokyklą, 1960 m. baigė Vilniaus universitetą. 1965 m. Istorijos institute apgynė kandidatinę disertaciją „Romėniškasis importas Lietuvoje“, 1986 m. TSRS mokslų akademijos archeologijos institute – daktarinę disertaciją „Lietuvos Panemunė I–IV m. e. a.“ [1] 1987 m. istorijos mokslų daktaras.

19591969 m. Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas. 1969–1984 m. Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojas, 19721975 m. Istorijos fakulteto dekanas, 19741984 m. SSRS istorijos katedros vedėjas. Nuo 1984 m. Vilniaus universiteto dėstytojas; nuo 1988 m. profesorius. 19932004 m. Archeologijos katedros vedėjas. 19891991 m. taip pat Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas.

Vokietijos archeologijos instituto užsienio narys korespondentas (2002 m.), Latvijos mokslų akademijos garbės daktaras (2004 m.). 1989–1995 m. Lietuvos archeologijos draugijos tarybos, 2004 m. Kultūros paveldo departamento Mokslinės archeologijos komisijos pirmininkas. Leidinio „Archaeologia Lituana“ įkūrėjas ir vyr. redaktorius nuo 1999 m., daugelio konferencijų organizatorius.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis mokslinis darbas – „Romos monetų radiniai Lietuvos TSR teritorijoje“ 1961 m. buvo paskelbtas „Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbuose“. Tyrimų kryptys: senojo geležies amžiaus archeologija, numizmatika. Tyrinėti: Gintarų kapinynas, Rūdaičių kapinynas II (Kretingos rajonas), Seredžiaus kapinynas, Veliuonos kapinynas, Paprūdžių kapinynas (Kelmės rajonas); Akmenių pilkapynas, Perkūniškės pilkapynas, Paalksnių pilkapynas, Kuršių pilkapynas (Kelmės rajonas), Berklainių pilkapynas, Daujėnų pilkapynas (Pasvalio rajonas), Kybartiškės pilkapynas (Šiaulių rajonas), Pajuosčio pilkapynas (Panevėžio rajonas), Paragaudžio pilkapynas (Šilalės rajonas), Vienragių pilkapynas (Plungės rajonas), Pažarsčio pilkapynas (Prienų rajonas), Rokėnų pilkapynas, Žadavainių pilkapynas (Ignalinos rajonas), Jakšiškio pilkapynas (Anykščių rajonas).[2]

Paskelbė per 250 mokslo ir mokslo populiarinamųjų straipsnių.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I–VII a. kapinynai, straipsniai apie Ankštakių, Rūdaičių, Rūdaičių II ir Senkų kapinynus, 1968 m.
  • Senasis geležies amžius Lietuvoje, 1986 m.
  • Seniausia Lietuvos praeitis (archeologinių tyrimų duomenimis), 1989 m.
  • Lietuvos numizmatikos įvadas, 1989 m.
  • Paragaudžio pilkapynas, 1997 m.
  • Corpus der romischen Funde im europaischen Barbaricum. Litauen, 2001 m.
  • Pajuosčio pilkapynas, 2004 m.
  • Akmenių ir Perkūniškės pilkapiai, 2006 m.
  • Lietuvos pinigai, 2006 m.
  • Kuršių pilkapynas. Vilnius, 2009 m.
  • Paalksnių archeologijos paminklai, monografija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011 m. ISBN 978-9955-634-38-6

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=M&sritis=H
  2. Valdemaras ŠimėnasMykolas Michelbertas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 26 psl.