Alfas Pliūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dr.(HP) A.Pliūra

Alfas Pliūra (g. 1956 m. spalio 13 d. Šiauliuose) – Lietuvos miškininkas, miško genetikas, biomedicinos mokslų daktaras, atlikęs habilitacijos procedūrą, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1979 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos (dabar Aleksandro Stulginskio universitetas) Miškų fakultetą. 19791986 m. dirbo Dubravos miškų tyrimo stoties Miško selekcijos ir sėklininkystės centro inžinieriaus pareigose.

19861996 m. dirbo Lietuvos miškų institute moksliniu bendradarbiu. 1993 m. Lietuvos miškų institute apgynė daktaro disertaciją "Drebulės (Populus tremula L.) populiacijų genetinės-biologinės ypatybės, hibridizacija ir selekcijos galimybės".

19951997 m. dirbo instituto mokslinio sekretoriaus, o 19971999 m. - instituto direktoriaus pavaduotojo informaciniam darbui pareigose.

19962009 m. dirbo Lietuvos miškų instituto Miško genetikos ir atkūrimo skyriaus vyresniojo mokslinio bendradarbio, Genetikos ir selekcijos skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo pareigose. 2010-2015 m. dirbo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto Miško genetikos ir selekcijos skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo pareigose, nuo 2015 m. - vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigose.

2001 m. Švedijos žemės ūkio mokslų universitete (Upsala, Švedija) vykdė mokslinius tyrimus EK FP5 programos CASCADE projekte. 20032004 m. Kvebeke Kanadoje atliko mokslinius tyrimus tuopų hibridų genetinių tyrimų srityje Kanados miško produkcijo tyrimo institute FORINTEK bendradarbiaujant su LAVAL universitetu.

Nuo 2005 m. dėsto discipinas "Miško ekologinė-evoliucinė genetika" ir "Miško ekosistemų dinaminis tvarumas" magistrams Lietuvos žemės ūkio universiteto (dabar - Aleksandro Stulginskio universitetas) Miškų ir ekologijos fakultete, nuo 2010 m. – profesoriaus pareigose.

2009 m. Lietuvos žemės ūkio universitete atliko habilitacijos procedūrą, habilitacijos tema „Lapuočių medžių genetinė įvairovė ir fenogenetinis plastiškumas kintančios aplinkos, genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos kontekste“, biomedicinos mokslai, miškotyra 14B.

Nuo 2013 m. - Tarptautinio mokslo žurnalo “Baltic Forestry” vyriausiasis redaktorius, redkolegijos narys nuo 2010 m. Recenzuojamo mokslo žurnalo „Miškininkystė“ atsakingasis sekretorius ir redkolegijos narys (1996–2008 m.)

2016 m. išrinktas Lietuvos Mokslų Akademijos tikruoju nariu, Žemės ir miškų mokslų skyriaus Miškininkystės sekcija.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinių tyrimų sritys – miško ekologinė genetika, kiekybinė ir populiacinė genetika, miškų ekosistemų dinaminis tvarumas, genetinių išteklių išsaugojimas, selekcija ir sėklininkystė.

Vadovauja nacionalinės mokslo programos "Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas” (Lietuvos mokslo taryba, 2015-2018 m.) projektui „Skirtingų medžių rūšių ir besiformuojančių miško bendrijų atsakas ir plastišku-mas klimato kaitos ir kitų streso veiksnių poveikyje - MIŠKOEKOKAITA“ (20152018 m.)

Lietuvos mokslo tarybos mokslininkų grupių projekto "Paprastojo uosio atsparumo patogenui Chalara fraxinea eko-genetinis sąlygotumas" (2012-2014 m.) vadovas.

Ilgalaikės mokslo programos "Darni miškininkystė ir globalūs pokyčiai" II uždavinio "Nustatyti miško medžių populiacijų adaptacijos galimybes bendros miškų vertės didinimui" 6 priemonės "Plantacinei miškininkystei tinkamų medžių rūšių šeimų ir klonų ekologinio plastiškumo ir adaptacijos ištyrimas skirtingomis aplinkos sąlygomis tikslinei selekcijai plėtoti" (2012-2016 m.) vadovas.

COST programos FRAXBACK „Fraxinus dieback in Europe: elaborating guidelines and strategies for sustainable management“ (2012-2015 m.) koordinatorius Lietuvoje.

Projekto „Naujų selekcinių medžių rūšių – trešnių ir tuopų - plantacinių miškų veisimo inovatyvių technologijų ir mokslo žinių taikymas bei sklaida“ (2012-2014 m.), vykdomo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“, vykdytojas.

Ilgalaikio Valstybės biudžeto finansuojamo tyrimų projekto „Lapuočių medžių populiacijų genetinio atsako į aplinkos pokyčius tyrimai“ (20092012 m.) vadovas. Parengė ilgalaikę Lietuvos genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros programą, kuri 2003 metais patvirtinta LR Aplinkos ministro ir nuosekliai įgyvendinama Lietuvoje.

Europos sąjungos FP6 tarptautinės mokslo programos TRREEBREEDEX atsakingasis vykdytojas, projekto vadovas LMI (20062011 m.).

Dalyvavo nacionalinės mokslo programos "Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis" projekte „Vietinių medžių rūšių ir jų populiacijų pažeidžiamumas, arealų kaita bei prognozės kintant klimatui“ (20102011 m.)

19982002 m. Dalyvavo mokslo progamoje GENOFONDAS, 20032007 m. – mokslo progamoje APLIKOM.

Atlikto pagrindinių lapuočių miško medžių rūšių provenencijų (kilmių) rajonavimą (juodalksnio, klevo, liepos, drebulės – 2003 m., karpotojo beržo ir paprastojo uosio – 2001 m.), kuris yra racionalaus miško selekcijos ir sėklininkystės plėtojimo eko-genetiniais principais pagrindas. Parengė eilę rekomendacijų: EUFORGEN Technical Guidelines for genetic conservation and use for Common ash (Fraxinus excelsior) (2003 m.), lapuočių medžių rūšių – ąžuolo, juodalksnio ir beržo – genetinių draustinių ir sėklinių medynų atsikūrimo įvertinimo ir atkūrimo rekomendacijas (2009 m.), bandomųjų miško želdinių genetinio-selekcinio įvertinimo metodiką (2005 m.), atliko beržo genotipų atranką pagal palikuonių testavimo rezultatus antros kartos miško sėklinėms plantacijoms veisti (2003 m.), parengė Miško genetinių išteklių nacionalinio registro vedimo ir objektų bei miško reprodukcinės medžiagos dokumentavimo sistemą jungtinės genetinių išteklių kompiuterinės duomenų bazės pagrindu (2001 m.), lapuočių medžių rūšių genetinių išteklių išsaugojimo in situ objektų (genetinių ir sėklinių draustinių) įkūrimo ir priežiūros rekomendacijas (2001 m.) ir kt. Vadovavo virš 20 mokslinių tyrimo ir taikomųjų tyrimų projektų.

Recenzuoja tarptautinių mokslo žurnalų Silvae Genetica, Annals of Forest Science, Scandinavian Journal of Forest Research, Baltic Forestry, iForests bei Lietuvos mokslo žurnalo Miškininkystė ir kt. mokslinius straipsnius. LVMSF (dabar Mokslo Tarybos), COST, EUREKA Eurostar ir kt. recenzentas.

Baltijos šalių selekcininkų tarybos narys, Lietuvos genetikų ir selekcininkų draugijos narys, Miško genetinių išteklių, sėklininkystės ir miško atkūrimo ekspertų komisijos narys, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Tarybos narys (2010-2015 m.). LAMMC Miškų instituto Tarybos narys.

Lietuvos miško genetinių išteklių svetainės www.forestgen.mi.lt autorius ir redaktorius, mokslo žurnalo Miškininkystė svetainės www.miskininkyste.mi.lt autorius.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – pateikti monografijas, kitkas nereikalinga
Jei galite, sutvarkykite.

Cituojamumo indeksai: h=9, 373 citavimai (Clarivate Analytics WoS ir Scopus); h=13, i10=13, 716 citavimai(Google Scholar, 2018). Publikacijos:

  • 21 mokslinis straipsnis Clarivate Analytics WoS duomenų bazės SCI citavimo indeksą turinčiuose mokslo žurnaluose;
  • 6 moksliniai straipsniai Thomson Reuters WoS duomenų bazės Master list mokslo žurnaluose;
  • 2 tarptautiniu mastu pripažintų mokslo leidyklų išleistų monografijų skyriai
  • 29 moksliniai straipsniai kitose tarptautinėse bazėse referuojamose mokslo žurnaluose;
  • 10 straipsnių konferencijų pranešimų medžiagoje;
  • 39 monografijos, vadovėliai, mokymo medžiaga;
  • 33 mokslo populiarinimo straipsniai;
  • kt.


 

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. gavo Lietuvos mokslo premiją (su bendraautoriais) už darbų ciklą „Miško sėklinės bazės, selekcijos ir genetinių išteklių išsaugojimo sistemos sukūrimas tvariai ir intensyviai miškininkystei plėtoti Lietuvoje (19942008 m.)“.