Alfonsas Grigonis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Alfonsas Grigonis
Gimė 1943 m. sausio 2 d. (76 metai)
Miežiškiuose, Panevėžio valsčius
Veikla Lietuvos fizikas, medžiagotyros specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
Žymūs apdovanojimai

Alfonsas Grigonis (g. 1943 m. sausio 2 d. Miežiškiuose, Panevėžio valsčius) – Lietuvos fizikas, medžiagotyros specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1967 m. baigė Vilniaus universitetą. 1996 m. habilituotas technologijos mokslų daktaras.

Nuo 1968 m. Kauno politechnikos instituto (nuo 1990 m. Kauno technologijos universitetas) dėstytojas, 19922001 m. Fizikos katedros vedėjas. Nuo 1998 m. profesorius.

Tyrimų sritis – puslaidininkių ir kondensuotų medžiagų fizika, medžiagų paviršiaus joninė ir plazminė technika. 7 išradimų autorius.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Banginė optika, su kitais, 1983 m.
  • Fizikos laboratoriniai darbai: mechanika, molekulinė fizika, su R. Kazalupskiene, 2000 m., prancūzų k.
  • Plazminiai ir plazmocheminiai procesai, su Ž. Rutkūniene, 2000 m., elektroninis leidinys

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Alfonsas Grigonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 167 psl.