Antanas Andrijauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Antanas Andrijauskas
Antanas Andrijauskas 2.JPG
Gimė 1948 m. lapkričio 3 d. (71 metai)
Kaunas
Vaikai Konstantinas Andrijauskas
Sritis kultūrologija
Organizacijos Vilniaus universitetas
Pareigos profesorius
Alma mater Maskvos valstybinis M. V. Lomonosovo universitetas
Žymūs apdovanojimai

Antanas Andrijauskas (g. 1948 m. lapkričio 3 d. Kaune) – Lietuvos filosofas, kultūrologas, menotyrininkas, civilizacijos teoretikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1948 metais Kaune, tarnautojų šeimoje. 1968–1973 m. studijavo Maskvos valstybiniame M. V. Lomonosovo universiteto Filosofijos fakultete filosofijos istoriją, estetiką ir orientalistiką. 1973–1977 m. to paties universiteto aspirantas. 1978 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis – filosofijos daktaras. 1977–1990 m. Vilniaus dailės akademijos filosofijos ir kultūros istorijos katedros vyriausiasis dėstytojas, docentas, nuo 1990 m. habilituotas mokslų daktaras, profesorius. 1998 m. stažavo Centre de Recherches sur l’Art (CREART), Paryžiuje. 1998–2002 m. Kultūros ir meno instituto komparatyvistinės kultūrologijos, estetikos ir meno teorijos skyriaus vadovas. 2001–2004 m. Vilniaus dailės akademijos, Filosofijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas. 2002–2009 m. Kultūros, filosofijos ir meno instituto komparatyvistinių kultūros studijų skyriaus vadovas. Nuo 2010 m. Lietuvos kultūros tyrimo instituto komparatyvistinių kultūros studijų skyriaus vadovas. 2011 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos akademiku.

Sūnus – politologas, sinologas Konstantinas Andrijauskas.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antanas Andrijauskas – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas), Kultūros, filosofijos ir meno instituto Komparatyvistinių kultūros studijų skyriaus vadovas, nuo 1991 m. Lietuvos orientalistų asociacijos prezidentas. Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus universiteto profesorius. Lietuvos estetikų asociacijos prezidentas, Lietuvos mokslo premijų komisijos narys, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto Tarybos narys, Visuotinės lietuvių enciklopedijos redakcinės kolegijos narys.

Tarptautinio almanacho „Non – classical Aesthetics“ redaktoriaus pavaduotojas ir redakcinės kolegijos narys, tęstinių leidinių „Rytai-Vakarai: Komparatyvistinės studijos“, „Kultūrologija“, „Bibliotheca Orientalia et Comparativa“, „Estetikos ir meno filosofijos tyrinėjimai“, „Neklasikinė filosofija“, „Lietuvos kultūros tyrinėjimai“, „Lietuvos žydų kultūros tyrinėjimai“, „Sovijus“ redakcinės kolegijos pirmininkas, tęstinių mokslo leidinių „The Neigbourhoods of Cultures, the Borderlines of Arts“, „Humanistica“, „Logos“, „Eidos“, „Problemos“, „Acta Orientalia Vilnensia“ redakcinių kolegijų narys. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertas.

Paskelbė 22 monografijas 47 studijas, per 650 mokslų darbų įvairiomis kalbomis, sudarė 38 knygas iš filosofijos istorijos, estetikos, meno filosofijos, menotyros, kultūrologijos, civilizacinės komparatyvistikos, orientalistikos.

Mokslinių tyrimų kryptys: filosofijos istorija, estetika, meno filosofija, komparatyvistinė kultūrologija, civilizacinė komparatyvistika, orientalistika, menotyra.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monografijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Meno filosofija (kritinė XVIII–XX a. koncepcijų analizė) (1990 m.),
  • Grožis ir menas. Estetika ir meno filosofijos idėjų istorija (1995, 1996 m.),
  • Civilizacijos teorijos metamorfozės ir komparatyvizmo idėjų sklaida (1999 m.),
  • Kultūros universumas: morfologinės analizės prolegomenai // Kultūrologija 6 (2000 m.),
  • Tradicinė japonų estetika ir menas (2001 m.),
  • Orientalistika ir komparatyvistinės studijos // Kultūrologija 7 (2001 m.),
  • Lyginamoji civilizacijos idėjų istorija (2001 m.),
  • Istorinė Rytų ir Vakarų civilizacijų santykių raida // Kultūrologija 8 (2002 m.),
  • Kultūrologijos istorija ir teorija (2003 m.),
  • Kultūros, filosofijos ir meno profiliai (Rytai-Vakarai-Lietuva) (2004 m.),
  • Komparatyvistinė vizija: Rytų estetika ir meno filosofija (2006 m.),
  • Lietuviškojo europietiškumo raida: dabarties ir ateities iššūkiai (su kitais, 2006 m.), 
  • Litvakų dailė L’école de Paris aplinkoje (2008 m.),
  • Neklasikinės ir postmodernistinės filosofijos metamorfozės (2010 m.),
  • Adomas Galdikas: Lyrinės abstrakcijos erdvių link (2014 m.),
  • Amžinybės ilgesys: Tradicinė indų kultūra, estetika ir menas (2014 m.),
  • Vaizduotės erdvės: Tradicinė kinų estetika ir menas (2015 m.),
  • Artimųjų Rytų, Indijos ir Islamo pasaulių estetika ir meno teorija (2017 m.),
  • Rytų Azijos tradicinė estetika ir meno teorija (2017 m.),
  • Vakarų estetika ir meno filosofija (2017 m.).

Sudarytos knygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Estetikos istorija. Antologija, t. 1: Senovės Rytai / Antika (1999 m.),
  • José Ortega y Gasset. Mūsų laikų tema ir kitos esė 1999 m.),
  • Carl Gustav Jung. Psichoanalizė ir filosofija (1999 m.),
  • Estetikos ir meno filosofijos transformacijos (2005 m.),
  • Egzistencijos paradoksai: Kierkegaardo filosofinės interpretacijos (2006 m.),
  • Estetikos ir meno filosofijos teritorijų kaita (2006 m.),
  • Vytenis Lingys: tapyba, piešiniai (2006 m.),
  • Gyvenimo apologija: Nietzsche‘ės interpretacijos (2006 m.),
  • Komparatyvistinė Rytų ir Vakarų estetika (2006 m.),
  • Solomonas Teitelbaumas: tapyba, piešiniai (2007 m.),
  • Valios metafizika: Schopenhauerio filosofijos interpretacijos (2007 m.),
  • Estetikos ir meno filosofijos probleminių laukų sąveika (2008 m.),
  • Gyvybinis polėkis: Bergsono filosofijos interpretacijos (2008 m.),
  • Nacionalino tapatumo tęstinumas ir savikūra eurointegracijos sąlygomis (su V. Rubavičiumi, 2008 m.),
  • Žydų kultūros paveldas: istorija ir dabartis (2009 m.),
  • Postmodernizmo fenomeno interpretacijos (2009 m.),
  • Valentinas Algirdas Kaliūnas. Išgyvenimų ir patirčių atspindžiai: Tapyba, piešiniai, fotografijos (2010 m.),
  • Lietuvos žydų kultūros paveldas: Kasdienybės pasaulis (2013 m.),
  • Psichoanalizės fenomeno interpretacijos (su V. Rubavičiumi, 2016 m.),
  • Soutine and L’école de Paris. From Shmuel Tatz’s Art Collection (2016 m.).

Tęstinio leidinio Rytai-Vakarai: Komparatyvistinės studijos (I–XIV t., 2002–2016 m.) sudarytojas.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2001 m. Japonijos fondo nominacija už knygą „Tradicinė japonų estetika ir menas“,
  • 2003 m. Lietuvos mokslo premija,
  • 2005 m. Lumen fondo premija,
  • 2009 m. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos tūkstantmečio proga geriausio dėstytojo nominacija,
  • 2010 m. Premija „Varpai“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Antanas Andrijauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001