Pereiti prie turinio

Vacys Milius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vacys Milius
Gimė 1926 m. gruodžio 8 d.
Šaukliai, Mosėdžio valsčius
Mirė 2005 m. spalio 2 d. (78 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Rokantiškių kapinėse
Sutuoktinis (-ė) Marija Miliuvienė
Veikla etnologas, kraštotyrininkas
Organizacijos Vytauto Didžiojo universitetas
Pareigos profesorius
Išsilavinimas habilituotas humanitarinių mokslų daktaras
Alma mater Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai

Gedimino 4 laipsnio ordinas
Jono Basanavičiaus premija
Lietuvos mokslo premija

Vacys Milius (1926 m. gruodžio 8 d. Šaukliai, Mosėdžio valsčius2005 m. spalio 2 d. Vilnius) – Lietuvos etnologas, kraštotyrininkas, Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Žmona Marija Miliuvienė. 1951 m. baigė Vilniaus universitetą. 1993 m. habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. 1997 m. Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas.

19471951 m. dirbo Lietuvos istorijos instituto Etnografijos muziejuje, 19542001 m. – Istorijos institute (nuo 1990 m. vėl Lietuvos istorijos institutas), 1997–2001 m. Etnologijos skyriaus vedėjas. 19561960 m. ir 19941999 m. Vilniaus universiteto, 1992–1999 m. – Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, nuo 1994 m. profesorius.

Palaidotas Rokantiškių kapinėse Vilniuje. Jo gimtinėje, ant paminklinio Šauklių akmens, pritvirtinta atminimo lentelė.

Mokslinė veikla

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrinėjo Lietuvos kaimo materialiąją ir dvasinę kultūrą, etnologijos istoriją ir bibliografiją. 19482004 m. kasmet dalyvavo etnografijos ir kraštotyros ekspedicijose. Vienas Lietuvos liaudies buities muziejaus įkūrėjų. Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių autorius. Straipsnių paskelbė Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Ukrainos, Vokietijos, JAV ir Kanados moksliniuose leidiniuose. 19652004 m. Lietuvos etnologijos ir folkloristikos bibliografijos duomenis teikė Bonoje leidžiamai „Tarptautinei etnologijos bibliografijai“ (Internationale Volkskundliche Bibliographie). Redagavo daugelį Lietuvos istorijos etnologijos, kultūros tęstinių leidinių, parengė etnografijos šaltinių knygų.[1]

  • Žemės ūkio inventorius, su I. R. Merkiene, 1979 m.
  • Valstiečių verslai, su J. Kudirka, A. Vyšniauskaite, 1983 m.
  • Lietuvių liaudies papročiai, 1988 m.
  • Mokslo draugijos ir lietuvių etnografija, 1993 m.
  • Amatas ir kūryba, su J. Morkūniene ir I. Šidiškiene, 1997 m.
  • Žemaičių etnologijos bibliografija, 1997 m.
  • Lietuvių etnologijos bibliografija, 2001 m.
  • Lietuvių etnologijos bibliografija, 1997–2002 m. (2005 m.)
  • Lietuvos etnografijos bruožai, vienas autorių, 1964 m.
  • Pabaltijo istorinis ir etnografinis atlasas. Žemdirbystė, vienas autorių, 1985 m.
  • Zervynos, monografija, redaktorius, 1964 m.
  • Ignalinos kraštas, monografija, redaktorius, 1966 m.
  • Dieveniškės, monografija, redaktorius, 1969 m.
  • Gaidės ir Rimšės apylinkės, monografija, redaktorius, 1969 m.
  • Merkinė, monografija, redaktorius, 1970 m.
  • Dubingiai, monografija, redaktorius, 1971 m.
  • Kernavė, monografija, redaktorius, 1972 m.
  1. Žilvytis ŠaknysVacys Milius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 136 psl.