Gintaras Valinčius
| Gintaras Valinčius | |
|---|---|
| Gimė | 1957 m. Vilnius |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Gintaras Valinčius (g. 1957 m. Vilniuje) – biochemikas, buvęs Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokėsi Vilniaus 15-ąją vidurinėje mokykloje, 1980 m. baigė Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. Pradėjo dirbti šio fakulteto Fizikinės chemijos katedroje.
1986 m. stažavosi Maskvos A. Frumkino elektrochemijos institute. 1988 m. Chemijos ir cheminės technologijos institute (Lietuvos Mokslų akademija) apgynė chemijos mokslų daktaro disertaciją „Platinos elektrodo estansas, besiadsorbuojant metalų katijonams“.
1998–2002 m. buvo išvykęs į JAV.[2] Dirbo Nacionaliniame standartų ir technologijos institute, vėliau laikotarpiu nuo 2003 iki 2017 – Johns Hopkins, Carnegie Mellon, Ohajo valstijos universitetuose, Merilando valstijos universiteto Biomokslų ir Biotechnologinių tyrimų institute.
2017 m. išrinktas pirmuoju Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) direktoriumi. Dirbo VU GMC direktoriumi iki 2022-05-01. Vėliau tęsė akademinę veiklą VU GMC Biochemijos instituto vyriausiuoju mokslo darbuotoju, vadovavo Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriui. 2023-02-15 Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimu teikiamas LR Seimui tvirtinti Lietuvos mokslo tarybos pirmininku 5 metų kadencijai nuo 2023-03-20.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2002 m. grįžęs į Lietuvą, tęsė Amerikoje pradėtus biopanašių sistemų tyrimus VU Biochemijos institute. 2010 m. pradėjo dirbti vyriausiuoju mokslo darbuotoju VU Gyvybės mokslų centre. Nuo 2002 m. dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete, nuo 2011 m. – šio universiteto profesorius.
Atstovavo Lietuvai Europos strategijos forume (2004–2012), skirtame mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtrai ES, ŠMM ministro G. Steponavičiaus įsakymu paskirtas ir vadovavo I-ojo Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų Kelrodžio rengimo grupei.
Vienas iš Lietuvos sumaniosios specializacijos strategijos (2013–2014) rengėjų, buvo mokslo komunikacijos konkurso „Šlovės laboratorija“ komisijos narys.
Paskelbė daugiau kaip 80 straipsnių referuojamuose tarptautiniuose mokslo leidiniuose. Tarptautinės elektrochemikų draugijos, Lietuvos biofizikų draugijos ir Lietuvos biotechnologų asociacijos narys-steigėjas.
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „2D- ir 3D-struktūrų biopanašios savitvarkės sistemos: sintezė, savybių tyrimai ir praktinis pritaikymas“ (su V. Razumu, 2016)
- Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius (2017)