Benediktas Čėsna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Benediktas Čėsna
Gimė 1941 m. balandžio 22 d. (78 metai)
Kaunas
Veikla Lietuvos energetikas, šiluminės energetikos specialistas, technologijos mokslų daktaras, profesorius.
Žymūs apdovanojimai

Benediktas Čėsna (g. 1941 m. balandžio 22 d. Kaunas) – Lietuvos energetikas, šiluminės energetikos specialistas, technologijos mokslų daktaras, profesorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1963 m. baigęs Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultetą, inžinierius mechanikas. 1972 m. technikos mokslų kandidatas, 2002 m. habilituotas daktaras.

Nuo 1963 m. Lietuvos mokslų akademijos Energetikos ir elektrotechnikos instituto (nuo 1967 m. Fizikinių techninių energetikos problemų institutas, nuo 1990 m. Lietuvos energetikos institutas) jaunesnysis mokslinis bendradarbis, nuo 1965 m. vyresnysis inžinierius, nuo 1966 m. Prietaisų konstruktorių grupės viršininkas, nuo 1967 m. vedantysis inžinierius, nuo 1970 m. mokslinis bendradarbis, 19741992 m. vyresnysis mokslinis bendradarbis. 1979 m. TSRS mokslų akademijos prezidiumas suteikė vyr. mokslinio bendradarbio vardą.

19741977 m. Kauno politechnikos instituto Šiluminės energetikos katedros dėstytojas, nuo 2004 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Hidraulikos katedros docentas, nuo 2007 m. profesorius. Nuo 1992 m. Ignalinos AE mokslinės saugumo analizės grupės mokslinis darbuotojas, nuo 2001 m. – Vyresnysis mokslinis darbuotojas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinių interesų sritis – dujų ir hidrodinamika, šilumos ir masės mainai, branduolinės energetikos šiluminė fizika, branduolinės energetikos sauga. Darbai iš branduolinių elektrinių įrenginių – uždarų branduolinių dujų turbinų įrenginių, aukštatemperatūrių dujomis aušinamų branduolinių reaktorių, įvairių jutiklių veikimo saugos, t. p. branduolinių energetinių įtaisų kosminių aparatų manevringumui garantuoti ir skrydžio trajektorijai koreguoti.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Šilumos atidavimas žiediniuose kanaluose, aušinamuose dujomis (bendraautoriai Jurgis Vilemas ir V. Survila, 1977 m., rusų kalba, 1987 m., anglų kalba),
  • Šilumos atidavimas ir hidrodinamika šilumą išskiriančiose strypinėse rinklėse, aušinamose dujomis (2003 m., rusų k.).

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Benediktas Čėsna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 782 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]