Antanas Tyla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Antanas Tyla
Antanas Tyla.JPG
Antanas Tyla
Gimė: 1929 m. spalio 28 d.
Bičionys, Anykščių valsčius
Tėvas: Antanas Tyla
Motina: Julijona Tylienė
Sutuoktinis(-ė): Romualda Tylienė
Vaikai:

Audronė, Gediminas

Veikla: istorikas, archeografas, habilituotas daktaras, profesorius
Alma mater: Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai:

Antanas Tyla (g. 1929 m. spalio 28 d. Bičionys, Anykščių valsčius) – Lietuvos istorikas, archeografas, habilituotas daktaras, profesorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1956 m. baigė Vilniaus universitetą, istorikas. 1964 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „1905 metų revoliucija Lietuvos kaime“, 1988 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos ir Švedijos feodalų kova dėl Livonijos XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje“. Nuo 1997 m. profesorius.

19561958 m. Klaipėdos raj. Veiviržėnų vidurinės mokyklos mokytojas. Nuo 1958 m. Lietuvos istorijos instituto bendradarbis, vyriausiasis mokslinis bendradarbis, 19891992 m. Archeografijos skyriaus vedėjas, 1992 m. balandžio 16 d. – 1999 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos istorijos instituto direktorius. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas.

Pasaulio Anykštėnų bendrijos, „Lithuanian Historical Studies“ redakcinės kolegijos pirmininkas, Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas (nuo 1991 m.) ir Centro valdybos vicepirmininkas, LR valstybinės paminklosaugos komisijos, Lietuvos mokslo tarybos, Vytauto Didžiojo universiteto senato, Lietuvos banko banknotų ir monetų parengimo komisijos, Vilniaus savivaldybės pavadinimų teikimo komisijos, leidinio „Lituanistika“ redakcinės kolegijos narys.

Žmona Romualda (1933–2012), vaikai – Audronė (g. 1960), Gediminas (g. 1972).

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės politinės kultūros, iždo ir valstybės apsaugos XVI a. pabaigoje – XVII a. viduryje problemos, bei Lietuvos magdeburginių miestų istorijos šaltinių tyrinėjimas ir rengimas spaudai.[1]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Monografijos:[3]
  • Istorijos šaltinių publikacijos:
    • Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, Vilnius, 1991–2002.
      • T. 1: Joniškis, Jurbarkas. Sudarė A. Tyla. Vilnius: Mokslas, 1991. 292 p.,
      • T. 2: Kretinga, Skuodas, Šiauliai, Varniai, Veliuona, Viekšniai, Virbalis, Vladislavovas, sudarė A. Tyla, D. Žygelis. Spaudai parengė A. Tyla, D. Žygelis, R. Firkovičius, D. Antanavičius; pratarmę parašė A. Tyla, Vilnius: Pradai, 1997. 366 p.
      • T. 3: Kėdainiai, sudarė A. Tyla; spaudai parengė D. Antanavičius, R. Firkovičius, R. Strazdūnaitė, A. Tyla, Vilnius: LII leidykla, 2002. 609, [2] p.
      • T. 4. Alytus, sudarė A. Tyla; spaudai parengė D. Antanavičius, J. Drungilas, R. Firkovičius, R. Strazdūnaitė, A. Tyla, Vilnius: LII leidykla, 2006. 490 p.
    • Konstantinas Avižonis. Rinktiniai raštai, t. 4 / spaudai parengė A. Tyla, A. Gustaitė. Vilnius: Mokslas, 1994, 1015 p.
    • Lietuvių spaudos draudimo panaikinimo byla / LII; sudarė A. Tyla; iš rusų kalbos vertė T. Bairašauskaitė, Vilnius: LII leidykla, 2004, 392, [2] p.
  • Straipsniai užsienyje:
    • Political, Cultural and Economic Relations between Lithuania and Livonia in the Sixteenth–Seventeenth Century, La Via Dell’ Ambra. Dal Baltico All’ Alma Mater. Bologna, 1994, p. 475–484.
    • Znaczenie pospolitego ruszenia w obronie Wielkiego Księstwa Litewkiego w XVI–XVII w., Profesor Henryk Łowmiański. Życie i dzieło. Poznań, 1995, p. 124–138.
    • Staats – und Finanzpolitik des Grossfürstentums Litauen am Ende des 16. und Anfang des 17. Jahrhunderts, Forschungen zur osteuropäischen Geschichte, 52. Berlin, 1996, p. 29–34.
  • Straipsniai Lietuvoje:
    • M. K. Šemetos „Reliacija“ – istorijos realijų šaltinis, Senoji Lietuvos literatūra. Kn. 2.: Mikalojaus Kazimiero Šemetos „Reliacija“. Vilnius, 1994, p. 9–18.
    • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikų bažnyčios dalyvavimas valstybės iždo formavime, Lietuvos Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimo darbai. T. 15. Vilnius, 1995, p. 175–197.
    • Lietuvos Rytų politikos formavimas: Rūdninkų seimelis 1572 09 24–27, Lietuvos istorijos metraštis 1994 m. Vilnius, 1995, p. 5–21.
    • The formation of Lithuanian Eastern Policy: the Dietine of Rūdninkai, September 24–27, 1572, Lithuanian Historical Studies, n. 1. Vilnius, 1996, p. 22–37.
    • Lietuvos rūmų iždas: pajamų šaltiniai ir jų panaudojimas (XVI a. pab. – XVII a.), Lietuvos istorijos metraštis 1995. Vilnius, 1996, p. 29–48.
    • Kauno strateginė reikšmė ir išvadavimas XVII a. vidurio karų metu, Lietuvos istorijos metraštis 1996 m., Vilnius, 1997, p. 43–53.
    • Lietuvos užsienio politikos kryptys paskutiniajame XVI a. dešimtmetyje, Lietuvos istorijos metraštis 1997 m. Vilnius, 1998, p. 76–95.
    • Lietuvos jaunimas Maskvos universitete (1832–1862), Istorijos baruose, Vilnius, 1999.
    • Decemviratas arba Tertio ordo communitatis Kėdainių savivaldoje, Lietuvos istorijos metraštis 1999, Vilnius, 2000, p. 64–76: santr angl.
    • Vilniaus miesto dokumentai Lietuvos Metrikoje, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 3, Vilnius: LII leidykla, 2001, p. 9–18.
    • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečių politinė kultūra XVI a. pabaigoje – XVII a., Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 16, Vilnius, 2000, p. 69–78.
    • Lietuvos katalikų bažnyčios dalyvavimas valstybiniame gyvenime XVI a. pabaigoje – XVII a., Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 16, Vilnius, 2000, p. 594–599.
    • Senoji Pasvalio mokykla [XVI–XVII a.], Lietuvių katalikų mokslų akademijos metraštis, t. 17, Vilnius, 2000, p. 54–58.
    • Motiejaus Valančiaus laiškai Adomui Zavadzkiui. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 18, Vilnius, 2001, p. 452–484.
    • Jonušas ir Boguslavas Radvilos Kėdainių miesto valdymo tvarkos kūrėjai, Knyga nobažnystės krikščioniškos (1653) – XVII a. Lietuvos kultūros paminklas, Kėdainiai, 2001, p. 30–39.
    • Vilniaus universiteto profesūros pritarimas Teisės fakulteto įsteigimui, Lietuvos istorijos metraštis. 2000 metai, Vilnius, 2001, p. 299–309.
    • Vilniaus pasitarimas 1648 m. birželio 10 d.: Lietuvos bajorijos pozicija dėl valstybės apsaugos Bogdano Chmelnickio sukilimo pradžioje (su santrauka anglų kalba), Lietuvos istorijos metraštis. 2002 metai. 1, Vilnius, 2003, p. 33–48: santr. angl.
    • 18. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo įplaukų regioninė sklaida ir regionų reikšmingumas (XVII a. vidurys), Lietuvos istorijos metraštis. 2002 metai. 2, Vilnius, 2004, p. 27–42: santr. angl.
    • XVI a. pirmosios pusės Žemaitijos valstiečių ir miestelėnų prievolių surašymas, Konstantinas Jablonskis ir istorija, Vilnius: LII leidykla, 2005, p. 215–224.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos istorijos institutas. Antanas Tyla
  2. http://www.lrp.lt/lt/prezidento_veikla/apdovanojimai/apdovanojimai_256.html
  3. Antanas Tyla: bibliografinė rodyklė 1955–1999, sudarė Lina Anužytė, Vilnius: LII leidykla, 1999

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]