Antanas Tyla

Antanas Tyla

Gimė	1929 m. spalio 28 d. Bičionys, Anykščių valsčius
Mirė	2018 m. lapkričio 23 d. (89 metai) Vilnius
Palaidotas (-a)	Karveliškių kapinėse
Tėvas	Antanas Tyla
Motina	Julijona Tylienė
Sutuoktinis (-ė)	Romualda Tylienė
Vaikai	Audronė, Gediminas

Veikla	istorikas, archeografas, habilituotas daktaras, profesorius

Alma mater	Vilniaus universitetas

Žymūs apdovanojimai
2009 m. LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius 1999 m. LDK Gedimino ordino Karininko kryžius

Antanas Tyla (1929 m. spalio 28 d. Bičionys, Anykščių valsčius – 2018 m. lapkričio 23 d. Vilnius) – Lietuvos istorikas, archeografas, habilituotas daktaras, profesorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1956 m. baigė Vilniaus universitetą, istorikas. 1964 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „1905 metų revoliucija Lietuvos kaime“, 1988 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos ir Švedijos feodalų kova dėl Livonijos XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje“. Nuo 1997 m. profesorius.

1956–1958 m. Klaipėdos raj. Veiviržėnų vidurinės mokyklos mokytojas. 1958–2002 m. Lietuvos istorijos instituto bendradarbis, vyriausiasis mokslinis bendradarbis, 1989–1992 m. Archeografijos skyriaus vedėjas, 1992 m. balandžio 16 d. – 1999 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos istorijos instituto direktorius. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas.

Pasaulio Anykštėnų bendrijos, „Lithuanian Historical Studies“ redakcinės kolegijos pirmininkas, Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas (nuo 1991 m.) ir Centro valdybos vicepirmininkas, LR valstybinės paminklosaugos komisijos, Lietuvos mokslo tarybos, Vytauto Didžiojo universiteto senato, Lietuvos banko banknotų ir monetų parengimo komisijos, Vilniaus savivaldybės pavadinimų teikimo komisijos, leidinio „Lituanistika“ redakcinės kolegijos narys.

Žmona Romualda (1933–2012), vaikai – Audronė (g. 1960), Gediminas (g. 1972).

A. Tyla palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse šeimos kape.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės politinės kultūros, iždo ir valstybės apsaugos XVI a. pabaigoje – XVII a. viduryje problemos, bei Lietuvos magdeburginių miestų istorijos šaltinių tyrinėjimas ir rengimas spaudai.^[1]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybinė Jono Basanavičiaus premija už etninių kultūrinių tradicijų plėtotę (1994).
LDK Gedimino ordino Karininko kryžius (1999).^[2]
Lietuvos Mokslų akademijos Simono Daukanto premija už knygą „Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. Kėdainiai“ (2004).
Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premija (2005).
Anykščių rajono Garbės pilietis (2009).
LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius (2009).
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Garbės profesorius (2009).
Vlado Jurgučio premija už monografiją „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (1648–1667)“ (2010).
Minint Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metus, jam suteiktas „Lietuvos šviesuolio“ titulas (2012).^[3]

Publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monografijos:^[4]
- 1905 metų revoliucija Lietuvos kaime, Vilnius: Mintis, 1968. 268, [3] p.
- Lietuva ir Livonija XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje, Vilnius: Mokslas, 1986. 219 p.
- Garšvių knygnešių draugija, Vilnius: Mintis, 1991, 107 p.
Istorijos šaltinių publikacijos:
- Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, Vilnius, 1991–2002.
  - T. 1: Joniškis, Jurbarkas. Sudarė A. Tyla. Vilnius: Mokslas, 1991. 292 p.,
  - T. 2: Kretinga, Skuodas, Šiauliai, Varniai, Veliuona, Viekšniai, Virbalis, Vladislavovas, sudarė A. Tyla, D. Žygelis. Spaudai parengė A. Tyla, D. Žygelis, R. Firkovičius, D. Antanavičius; pratarmę parašė A. Tyla, Vilnius: Pradai, 1997. 366 p.
  - T. 3: Kėdainiai, sudarė A. Tyla; spaudai parengė D. Antanavičius, R. Firkovičius, R. Strazdūnaitė, A. Tyla, Vilnius: LII leidykla, 2002. 609, [2] p.
  - T. 4. Alytus, sudarė A. Tyla; spaudai parengė D. Antanavičius, J. Drungilas, R. Firkovičius, R. Strazdūnaitė, A. Tyla, Vilnius: LII leidykla, 2006. 490 p.
- Konstantinas Avižonis. Rinktiniai raštai, t. 4 / spaudai parengė A. Tyla, A. Gustaitė. Vilnius: Mokslas, 1994, 1015 p.
- Lietuvių spaudos draudimo panaikinimo byla / LII; sudarė A. Tyla; iš rusų kalbos vertė T. Bairašauskaitė, Vilnius: LII leidykla, 2004, 392, [2] p.
Straipsniai užsienyje:
- Political, Cultural and Economic Relations between Lithuania and Livonia in the Sixteenth–Seventeenth Century, La Via Dell’ Ambra. Dal Baltico All’ Alma Mater. Bologna, 1994, p. 475–484.
- Znaczenie pospolitego ruszenia w obronie Wielkiego Księstwa Litewkiego w XVI–XVII w., Profesor Henryk Łowmiański. Życie i dzieło. Poznań, 1995, p. 124–138.
- Staats – und Finanzpolitik des Grossfürstentums Litauen am Ende des 16. und Anfang des 17. Jahrhunderts, Forschungen zur osteuropäischen Geschichte, 52. Berlin, 1996, p. 29–34.
Straipsniai Lietuvoje:
- M. K. Šemetos „Reliacija“ – istorijos realijų šaltinis, Senoji Lietuvos literatūra. Kn. 2.: Mikalojaus Kazimiero Šemetos „Reliacija“. Vilnius, 1994, p. 9–18.
- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikų bažnyčios dalyvavimas valstybės iždo formavime, Lietuvos Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimo darbai. T. 15. Vilnius, 1995, p. 175–197.
- Lietuvos Rytų politikos formavimas: Rūdninkų seimelis 1572 09 24–27, Lietuvos istorijos metraštis 1994 m. Vilnius, 1995, p. 5–21.
- The formation of Lithuanian Eastern Policy: the Dietine of Rūdninkai, September 24–27, 1572, Lithuanian Historical Studies, n. 1. Vilnius, 1996, p. 22–37.
- Lietuvos rūmų iždas: pajamų šaltiniai ir jų panaudojimas (XVI a. pab. – XVII a.), Lietuvos istorijos metraštis 1995. Vilnius, 1996, p. 29–48.
- Kauno strateginė reikšmė ir išvadavimas XVII a. vidurio karų metu, Lietuvos istorijos metraštis 1996 m., Vilnius, 1997, p. 43–53.
- Lietuvos užsienio politikos kryptys paskutiniajame XVI a. dešimtmetyje, Lietuvos istorijos metraštis 1997 m. Vilnius, 1998, p. 76–95.
- Lietuvos jaunimas Maskvos universitete (1832–1862), Istorijos baruose, Vilnius, 1999.
- Decemviratas arba Tertio ordo communitatis Kėdainių savivaldoje, Lietuvos istorijos metraštis 1999, Vilnius, 2000, p. 64–76: santr angl.
- Vilniaus miesto dokumentai Lietuvos Metrikoje, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 3, Vilnius: LII leidykla, 2001, p. 9–18.
- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečių politinė kultūra XVI a. pabaigoje – XVII a., Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 16, Vilnius, 2000, p. 69–78.
- Lietuvos katalikų bažnyčios dalyvavimas valstybiniame gyvenime XVI a. pabaigoje – XVII a., Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 16, Vilnius, 2000, p. 594–599.
- Senoji Pasvalio mokykla [XVI–XVII a.], Lietuvių katalikų mokslų akademijos metraštis, t. 17, Vilnius, 2000, p. 54–58.
- Motiejaus Valančiaus laiškai Adomui Zavadzkiui. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 18, Vilnius, 2001, p. 452–484.
- Jonušas ir Boguslavas Radvilos Kėdainių miesto valdymo tvarkos kūrėjai, Knyga nobažnystės krikščioniškos (1653) – XVII a. Lietuvos kultūros paminklas, Kėdainiai, 2001, p. 30–39.
- Vilniaus universiteto profesūros pritarimas Teisės fakulteto įsteigimui, Lietuvos istorijos metraštis. 2000 metai, Vilnius, 2001, p. 299–309.
- Vilniaus pasitarimas 1648 m. birželio 10 d.: Lietuvos bajorijos pozicija dėl valstybės apsaugos Bogdano Chmelnickio sukilimo pradžioje (su santrauka anglų kalba), Lietuvos istorijos metraštis. 2002 metai. 1, Vilnius, 2003, p. 33–48: santr. angl.
- 18. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo įplaukų regioninė sklaida ir regionų reikšmingumas (XVII a. vidurys), Lietuvos istorijos metraštis. 2002 metai. 2, Vilnius, 2004, p. 27–42: santr. angl.
- XVI a. pirmosios pusės Žemaitijos valstiečių ir miestelėnų prievolių surašymas, Konstantinas Jablonskis ir istorija, Vilnius: LII leidykla, 2005, p. 215–224.