Palermas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šis straipsnis yra apie Italijos miestą. Apie Buenos Airių kvartalą žiūrėkite: Palermas (Buenos Airės)


Palermas
it. Palermo
Palermo panorama.JPG
Palermo panorama

Palermas
38°07′00″N 13°22′00″E / 38.116667°N 13.366667°E / 38.116667; 13.366667 (Palermas)Koordinatės: 38°07′00″N 13°22′00″E / 38.116667°N 13.366667°E / 38.116667; 13.366667 (Palermas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Sicilija Sicilija
Provincija: Palermo provincija
Gyventojų (2007): 672 200
Commons-logo.svg Vikiteka: PalermasVikiteka
Kirčiavimas: Palèrmas

Palermas – Italijos miestas ant Viduržemio jūros kranto šiaurvakarinėje Sicilijos dalyje, Sicilijos autonominės srities ir Palermo provincijos sostinė. Palermas yra viena iš labiausiai turistų lankomų Sicilijos miestų su turtinga beveik trijų tūkstančių metų istorija, pasaulyje unikaliais kultūriniais paminklais, uostu. Mieste yra metro. Kita vertus, po Antrojo Pasaulinio karo iki dabar miestas išgyvena sunkius laikus, nekoordinuojamas jo plėtimasis, milžiniška korupcija ir mafijos įtaka atvedė prie apgriuvusio centro, didžiulius plotus užimančių chaotiškų priemiesčių be tvarkingų kelių, mokyklų, viešųjų vietų ir kitų šiuolaikiniams gyvenamiems rajonams būtinų vietovių.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji vietovės gyventojai matabėjai gyvenvietes dabartinio Palermo teritorijoje vadino Sis. VIII a. pr. m. e. finikiečių prekybininkai dėl uostui ypač patogios vietovės įkūrė miestą, pavadinimu Mabbonath. Graikai jį vadino Panormus („visas uostas“). Pažymėtina, kad Palermas niekada nepriklausė graikams, nors per visą istoriją jis buvo bene daugiausiai kartų skirtingų kultūrų užkariautas miestas pasaulyje.

Po Pirmojo Pūnų karo (264–241 m. pr. m. e.) visa Sicilija atiteko romėnams. Romos valdymo periodas buvo ramus, provincijos administracija įsikūrė Sirakūzuose ir Palermo vaidmuo politikoje nebuvo labai didelis.

Rudžero II laikų Palatino koplyčios Palerme interjeras apjungia prancūzų-normanų, bizantiškąją ir arabų architektūrą

Romos Imperijai pasidalijus, Sicilija atiteko Bizantijai. IX a. ji buvo padalinta į dvi prefektūras, kurių prefektai pradėjo kariauti tarpusavy. Eufimijus, šio karo laimėtojas, vėliau pradėjo puoselėti idėjas apie vieningos Romos Imperijos atkūrimą, tačiau neturėdamas tam armijos, paprašė arabų Aglabidų iš Šiaurinės Afrikos pagalbos. 827 metais jie atvyko į Siciliją, o po savaitės Eufimijus mirė neaiškiomis aplinkybėmis. Po jo mirties arabai atsisakė išvykti, ir pradėjo salos užkariavimą. 905 metais buvo užimtos paskutinės dar Bizantijai priklausiusios vietos. Sicilijos sostinė perkelta į Palermą, ir jis išaugo į labai svarbų kultūrinį ir komercinį centrą, išgarsėjusį visame arabų pasaulyje. Taip pat, arabų valdymo periodas pasižymėjo religine tolerancija, krikščionims ir žydams buvo leista išpažinti savo tikėjimą.

1060 metais pradėję Kryžiaus žygį prieš musulmonų valdomą Sicilijos Emyratą, 1072 metais normanai užgrobė Palermą, o 1091 ir visą salą. Normanų valdymo periodu susimaišiusi krikšioniškoji ir arabų kultūra paliko kelis unikalius architektūrinius paminklus: Palatino Koplyčia, San Giovanni bažnyčią ir kt.

1194 metais Sicilija atiteko Šventajai Romos imperijai. Palermas toliau augo, remiamas imperatoriaus Frydricho II, kuris ir pats čia apsistojo. 12661282 sekė Anžiečių dinastijos valdymas, vėliau salą užėmė Aragonas, o 14791713 m. ir metų – Ispanijos Karalystė. 17131717 ir 17181720 m. Palermą valdė Savoja, o 17201734 m. – Austrija.

1734 metų unija su Neapolio Burbonais Palermą vėl pavertė eiliniu provincijos miestu, valdančiajai klasei įsikūrus Neapolyje. 1848-ųjų sukilimas trumpam gražino nepriklausomybę, tačiau po 16 savaičių kariuomenė vėl gražino Sicilijoje Burbonų valdžią.

Po Sicilijos prisijungimo prie Italijos Karalystės 1860 m., Palermas vėl tapo regiono sostine, prasidėjo industrijos ir ekonomikos vystymasis, nukentėjęs per Antrąjį Pasaulinį karą ir vėl paspartėjęs 1947 m. Sicilijai tapus autonomine Italijos sritimi su praplėsta savivalda. Tačiau didelė kliūtis miesto vystymuisi buvo ir tebėra labai stipri mafijos įtaka ir nepaprastai aukštas korupcijos lygis.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kadangi Sicilija yra žymiai mažiau turtinga ir gali pasiūlyti daug mažiau galimybių, nei žemyninė Italija, legalūs imigrantai ir užsieniečiai darbuotojai Palerme yra reti. Tačiau uostas, kaip tarpinė stotis, natūraliai pritraukia daug nelegalių imigrantų, ypač iš Šiaurės ir Vidurio Afrikos.

Šiuo metu Palermas yra sparčiausiai augantis miestas Italijoje, netgi neskaičiuojant imigrantų.

Metai Populiacija
1450 c. 30,000
1650 c. 135,000
1800 202,800
1830 171,100
1850 178,900
1880 236,300
1900 295,600
1946 416,500
2005 720,000

(urbaninė sritis: 1,064,000)

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Palerme 1990 m. vyko XIV pasaulio futbolo čempionatas. Miestą atstovauja US Città di Palermo klubas.