Bergamas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bergamas
it. Bergamo
            
Angelo Mai biblioteka
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Italijos vėliava Italija
Regionas Lombardija Lombardija
Provincija Bergamo provincija
Meras Giorgio Gori
Gyventojų (2018) 121 200
Plotas 39,6 km²
Tankumas (2018) 3 061 žm./km²
Vikiteka Bergamas
Kirčiavimas Bèrgamas (rom. Bèrgomas)

Bergamas (it. Bergamo) – miestas Lombardijoje (šiaurės Italija), provincijos centras. Išvystyta elektros, metalurgijos, mašinų, chemijos, cemento, tekstilės pramonė. Nuo seno garsėja žemėlapių gamyba. Yra universitetas – Università degli Studi di Bergamo, Carrara akademija (su dailės galerija), Ragione rūmai (XII a.), Šv. Marijos bažnyčia (XII–XVIII a.), Colleoni koplyčia.

Miestas turi du pagrindinius centrus: Città alta (aukštutinis miestas), kalvos viršūnėje, apsuptas XVII a. gynybine siena ir Città bassa (žemutinis miestas). Šios dvi miesto dalys yra sujungtos funikulieriumi, keliais ir pėsčiųjų takais. Mašinų stovėjimo aikštelės aukštutiniame mieste yra labai nedidelės. Nevietiniam transportui savaitgaliais į aukštutinį miestą eismas uždaromas.

2017 m. liepos 9 d. Venecijos gynybiniai statiniai, tarp kurių yra ir Bergamo miestas, buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.[1]

Miestą aptarnauja Bergamo tarptautinis oro uostas, kuris pagal aptarnautų keleivių skaičių 2017 m. buvo trečias Italijoje. Bergamas yra antras Lombardijos miestas pagal apsilankiusių turistų skaičių po Milano.[2][3]

COVID-19 poveikis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. pradžioje Bergamo miestas buvo vienas labiausiai paveiktų šalyje dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos. Miesto medikai susidurdavo su lovų bei reikiamos įrangos pacientams trūkumu, morgai buvo perpildyti ir karstai buvo laikomi šaldymo sunkvežimiuose.[4] [5]The New York Times“ tyrimas parodė, jog netinkama reakcija ir didelė biurokratija lėmė milžiniškus aukų skaičius mieste.[6]

Miesto dalys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukštutinis miestas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukštutinio miesto vaizdas

Aukštutinis miestas, apjuostas XVII a. gynybinėmis sienomis (6200 m.), kurios formuoja Bergamo senamiesčio ribas. Štai įdomiausios šios miesto dalies vietos:

  • Cittadella (tvirtovė), pastatyta Visconti XIV a.
  • Piazza Vecchia. Šiame Città alta perle stovi vienas patraukliausių srityje architektūrinių ansamblių. Čia kyla XII a. Torre del Comune bokštas su laikrodžiu ir vakaro varpu, kuris kas vakarą muša 22 val. Šalia yra XVI a. Biblioteca Civica biblioteka ir nuostabūs XII a. teismo rūmai Palazzo della Ragione.
  • Palazzo della Ragione. Šiuose rūmuose viduramžiais buvo įsikūrusi visa miesto „administracija“. Fasadą puošiantis liūtas tik patvirtina kadaise stiprią Venecijos įtaką. Dabar čia vyksta parodos. Rūmai pastatyti XII amžiuje, XVI a. pabaigoje buvo perstatyti Pietro Isabello.
  • Palazzo Nuovo (Angelo Mai biblioteka). Ji buvo suprojektuota architekto Vincenzo Scamozzi XVII a. pradžioje, tačiau galutinai baigta tik 1928 metais.
  • Basilica di Santa Maria Maggiore. Tai romaninė bazilika, pastatyta vietoje anksčiau (VII a.) čia stovėjusio religinio pastato. Konstrukcijos baigtos iki XV amžiaus. Iš pirmojo statymo pasiliko romaniškoji pastato struktūra ir graikiškojo kryžiaus pastato planas. Interjeras buvo pakeistas XVI ir XVII a. ir įgavo barokinių bruožų. Rūstus eksterjeras visiškai priešingas barokiniam interjerui, kuriame yra Bergame gimusio operos kompozitoriaus Gaetano Donizatti’o antkapis.
  • Cappella Colleoni (Colleoni koplyčia). Ji prijungta prie Santa Maria Maggiore. Tai yra Renesanso architektūros ir taikomojo meno meistrų kūrinys. Joje palaidotas Bartolomeo Colleoni.
  • The Battistero (Baptisterija). Tai elegantiškas aštuonkampis pastatas, datuojamas 1340 m.
  • Duomo or Cathedral of Bergamo. Katedra buvo pastatyta XVII a. antroje pusėje. Vėliau buvo padaryti patobulinimai.
  • Rocca (pilis). Ji buvo pradėta statyti 1331 m. ant Sant’Eufemia kalvos William’o Castelbarco, John of Bohemia vikaro. Vėliau ją baigė statyti Azzone Visconti. Venecijiečiai pristatė didžiulį bokštą.
  • San Michele al Pozzo Bianco. Bažnyčia pastatyta XII a. Čia galima pamatyti daugybę XII ir XVI a. freskų, įskaitant Lorenzo Lotto piešinius.
  • Museo Civico Archeologico (Piliečių archeologinis muziejus). Jis įkurtas miesto tvirtovėje (Cittadella).
  • Museo di Scienze Naturali Enrico Caffi (Enrico Caffi gamtos muziejus). Jis taip pat įkurtas miesto tvirtovėje (Cittadella).
  • Orto Botanico di Bergamo „Lorenzo Rota“. Botanikos sodas.

Žemutinis miestas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaizdas į žemutinį miestą

Žemutinis miestas yra modernioji Bergamo dalis. XIX a. pabaigoje Città Bassa buvo pastatyta pagal Borghi planą. Gyvenamieji namai pastatyti palei pagrindinį kelią, kuris jungia Bergamo ir kitus Lombardijos miestus. Miestas smarkiai išsiplėtė nuo XII a.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestui atstovauja Serie A futbolo klubas Atalanta BC.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Centre, UNESCO World Heritage. „The city of Bergamo - UNESCO World Heritage Centre“. whc.unesco.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2017-11-02.
  2. „RSY Lombardia-Arrivals and nights spent by guests in accommodation establishments, by type of resort and by type of establishment. Total accommodation establishments. Part III. Tourist resort. Year 2012“. asr-lombardia.it. Suarchyvuotas originalas 4 November 2014. Nuoroda tikrinta 4 November 2014.
  3. „Lombardia, Pil più alto in Italia Bergamo disoccupazione ai minimi“ (italų). Nuoroda tikrinta 2017-10-11.
  4. „Special Report: 'All is well'. In Italy, triage and lies for virus patients“. Reuters (anglų). 16 March 2020. Nuoroda tikrinta 17 March 2020.
  5. Bostock, Bill. „Video shows Italian army trucks transporting coffins from Italy's worst-hit city to remote cremation sites because morgues can't cope with more coronavirus deaths“. Business Insider. Business Insider. Nuoroda tikrinta 15 June 2020.
  6. „Behind the Curve: The Lost Days That Made Bergamo A Coronavirus Tragedy“. The New York Times (amerikiečių anglų). 29 November 2020. ISSN 0362-4331. Nuoroda tikrinta 29 November 2020.