Porto Venerė – Vikipedija

Porto Venerė it. Porto Venere
Porto Venerė iš Leričio

Porto Venerė 44°03′0″ š. pl. 9°50′0″ r. ilg. / 44.05000°š. pl. 9.83333°r. ilg. / 44.05000; 9.83333 (Porto Venerė)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Italija
Regionas	Ligūrija
Provincija	La Specijos provincija

Gyventojų (2014)	3 763
Plotas	7 km²
Tankumas (2014)	538 žm./km²
Altitudė	8 m

Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas)
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Italija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	ii, iv, v
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 826
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	1997 (21 sesija)
Vikiteka:	Porto Venerė
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Porto Venerė – Italijos miestas Ligūrijoje, La Specijos provincijoje. Miestą sudaro trys kaimai – Fecanas, Le Gracija, Porto Venere ir trys salos – Palmarija, Tinas ir Tinetas.

1997 m. Porto Venerė kartu su trimis salomis bei Činkve Tere buvo įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Pagrindiniai objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gotikinė Šv. Petro bažnyčia įšventinta 1198 m. Pastatyta vietoje buvusios V amžiaus bažnyčios.
Romanikos architektūros Šv. Lauryno bažnyčia įšventinta 1098 m. genujiečių. Manoma, kad ji pastatyta vietoje antikinės šventyklos, skirtos Jupiteriui.
Dorijos šeimos pilis su istorinį senamiestį juosiančia siena.
Bairono gota, pavadinta George Gordon Byron garbei, mat jis čia mėgdavo medituoti.
Fecano kaime yra Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (1740 m.).

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Simonetta Vespucci (1453–1476 m. balandžio 26 d.), Sandro Botticelli Renesanso mūza
George Gordon Byron (1788–1824), poetas ir diplomatas
Gino Montefinale (1881–1974) admirolas ir rašytojas


Borno gota		Šv. Petro bažnyčia		Dorijos pilis

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje

Pjemontas ir Ligūrija	Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014)	Italijos vėliava

Lombardija	Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija)

Šiaurės Rytų Italija	Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023)

Emilija-Romanija ir Toskana	Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021)

Lacijus, Umbrija ir Markė	Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004)

Pietų Italija	Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių)

Sicilija ir Sardinija	Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015)

Nematerialaus paveldo objektai