Urbinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Urbinas
it. Urbino
   Urbino-Stemma.svg   
Urbino-palazzo e borgo.jpg
Urbino pilis

Urbinas
43°43′0″N 12°38′0″E / 43.71667°N 12.63333°E / 43.71667; 12.63333 (Urbinas)Koordinatės: 43°43′0″N 12°38′0″E / 43.71667°N 12.63333°E / 43.71667; 12.63333 (Urbinas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Markė
Provincija: Pezaro ir Urbino provincija
Meras: Franco Corbucci
Gyventojų (2010): 15 627
Plotas: 228,07 km²
Tankumas (2010): 69 žm./km²
Altitudė: 485 m
Pašto kodas: 61029
Tel. kodas: 0722
Tinklalapis: urbino.ps.it
Miesto globėjas(-ai): Šv. Krescentinas

Urbinas yra įtvirtintas miestas Italijoje Markės regione, į pietvakarius nuo Pezaro. Mieste yra 1506 m. įkurtas Urbino universitetas. Miesto pilis yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kuklus romėnų miestas Urvinum Mataurense tapo svarbia tvirtove VI a. per Gotų karus, kurią 538 m. iš ostgotų atėmė Belisarijus.

Nors Pipinas Trumpasis atidavė miestą popiežiui, jame klestėjo savivaldos dvasia iki 1200 m., kai Urbinas atsidūrė Montefeltro giminės rankose. Nors ši giminė tiesiogiai nevaldė miesto, jie darė spaudimą, kad būtų išrenkami podestomis. Kai šį titulą gavo Bonconte di Montefeltro 1213 m., miestiečiai sukilo ir tapo Riminio sąjungininkais 1228 m., kol atgavo nepriklausomybę 1234 m. Tačiau Montefeltrai sugrįžo ir išsilaikė valdžioje iki 1508 m. Gvelfų ir gibelinų kovose XIII–XIV a., Montefeltrai buvo Markės ir Romanijos regionų Šventosios Romos imperatoriaus šalininkų lyderiai.

Žymiausias iš Montefeltrų buvo Federico III da Montefeltro, Urbino kunigaikštis 14441482 m., pasižymėjęs karo vadas, geras diplomatas ir menų globėjas. Jo rūmuose Piero della Francesca rašė apie perspektyvos mokslą, Francesco di Giorgio Martini – traktatą apie architektūrą, Rafaelio tėvas Džiovanis Santis sukūrė poetinį to meto menininkų aprašą. Federiko rūmai padėjo pamatus atėjusių amžių džentelmeno standartams.

1502 m. Cezaris Bordžija su tėvo popiežiaus Aleksandro VI žinia nuvertė kunigaikštį Gvidobaldą ir Elžbietą Gonzagą. Jie grįžo 1503 m. po popiežiaus mirties. Po popiežiaus Leono X bandymo padaryti Urbino kunigaikščiu Mediči šeimos narį, kuriam sutrukdė Lorenco II de Mediči mirtis 1519 m., Urbiną valdė Dela Rovere šeima.

1626 m. popiežius Urbonas VIII galutinai prijungė miestą prie popiežiaus valstybė, kai mirė paskutinis Dela Rovere grafas, o jo įpėdinis buvo anksčiau nužudytas. Urbino biblioteka buvo perkelta į Vatikaną 1657 m. Tolimesnė miesto istorija susijusi su popiežiaus valstybe ir Italijos karalyste nuo 1861 m.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

XV a. miestas tapo vienu reikšmingiausių Italijos renesanso kultūros centrų. Jame dirbo Pieras dela Frančeska, karjerą pradėjo Donatas Bramantė. Rafaelis, vienas garsiausių visų laikų dailininkų, yra kilęs iš Urbino (gyvenimo metu buvo pramintas Raffaello da Urbino). XVI a. mieste dirbo Federikas Baročis. Urbino buvusiuose hercogų rūmuose (Palazzo Ducale) yra įsikūrusi Nacionalinė Markės galerija – vienas iš reikšmingiausių Italijos renesanso meno muziejų.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Urbinas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka