Italijos politinė sistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nuo 1946 m. birželio 2 d. Italija tapo demokratine respublika, kai referendume buvo panaikinta monarchija. 1948 m. sausio 1 d. priimta Konstitucija.

Pokarinės Italijos politinis režimas vadintas stabiliu nestabilumu, nes jam buvo būdinga dažna vyriausybių kaita nesikeičiant bendrai jų politikai. Susiformavo partijų koalicijų sistema. 1958 m. dėl mandatų varžėsi net 86 partijos. Paskutiniu metu rinkimuose dalyvaujančių partijų sumažėjo iki maždaug 50.

Didžiausią įtaką pokaryje iki nesenų laikų turėjo Italijos krikščionių demokratų partija, dominavusi Italijos politinį gyvenimą beveik 50 metų. Partija įkurta 1943 m. Katalikų veikimo organizacijų pagrindu. Socialinė bazė labai įvairi. Vykdė lanksčią koalicijų politiką. 1948 m. gavo 48,5 % balsų, 1963 m. 38,3 %, nors orientavosi į „klasinę harmoniją“. Balsus daugiausia prarasdavo buvusiems rinkėjams renkantis kairiasias partijas.