Cinecittà

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Cinecittà
FormaGamybos kompanija
PramonėKinas
Įkurta1937 m.
Įkūrėjas (-ai)Benito Mussolini
Centrinė būstinėRoma, Italija
ProdukcijaKino filmai, televizijos filmai
Savininkas (-ai)Ekonomikos ir finansų ministerija
Tinklalapiswww.cinecittastudios.it/

„Cinecittà“Italijos kino bendrovė, įkurta 1937 m. Užimanti 400 000 kvadratinių metrų plotą, ji yra didžiausia ne tik šalyje, bet ir visoje Europoje. Čia savo filmus kūrė tokie režisieriai kaip Federico Fellini, Roberto Rossellini, Luchino Visconti, Sergio Leone, Francis Ford Coppola, Martin Scorsese ir Mel Gibson. Čia sukurta daugiau kaip 3000 filmų, 90 iš jų buvo nominuoti Oskarui (laimėjo 51).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijos atidarymas 1937 m.

Kino studija 1937 m. įkurta Benito Mussolini, jo sūnaus Vittorio ir žurnalisto Luigi Freddi su šūkiu „Kinas – galingiausias ginklas“ (it. Il cinema è l’arma più forte)[1]. Jos tikslas buvo ne tik propaganda, bet ir Italijos kino atgimimas, nes šalies kino pramonės lygis buvo gana žemas. Studiją atidarė pats Mussolini 1937 m. balandžio 21 d. Jau 1943 m. studija buvo sukūrusi apie 300 filmų, o kai kurie jų pasižymėjo dideliu technologiniu proveržiu ar įspūdingomis scenomis (pvz. 1937 m. filme „Scipio Africanus“ masinėje mūšio scenoje dalyvavo daugiau kaip 7 tūkstančiai žmonių).

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje studijos pastatai nukentėjo nuo Sąjungininkų kariuomenės bombardavimų. Karui pasibaigus, iki 1947 m. studija buvo naudojama kaip pabėgėlių stovykla, kurioje glaudėsi daugiau kaip 3000 žmonių.

Studiją atstačius ir vėl pradėjus kino kūrimą, 6 dešimtmetyje ji buvo praminta „Holivudu prie Tibro“, mat čia buvo kuriami kai kurie JAV kino studijų filmai: „Atostogos Romoje“ (1953), „Ben-Huras“ (1959), „Kleopatra“ (1963), „Romeo ir Džuljeta“ (1968) ir kiti. Kino studija buvo glaudžiai susijusi su režisieriumi Federico Fellini, čia sukurtas jo garsusis filmas „Saldus gyvenimas“.

9 praėjusio amžiaus dešimtmetyje kompanija buvo arti bankroto ir ją išgelbėjo valstybės įvykdytas privatizavimas. Čia sukurti tokie filmai kaip „Anglas ligonis“ (1992), „Niujorko gaujos“ (2002) ar „Kristaus kančia“ (2004).

Kita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijos panoraminis vaizdas

1991 m. studijos paviljone Nr. 15 vyko Eurovizijos dainų konkursas, čia perkeltas iš Sanremo.[2]

2007 m. gaisro metu sudegė serialui „Roma“ naudotos dekoracijos, o 2022 m. kilusio gaisro metu sudegė paviljonas, naudotas serialio „Jaunasis popiežius“ kūrimui.

2014 m. buvo atidarytas teminis kino parkas „Cinecittà World“[3][4], įsikūręs apie 25 km nuo dabartinės studijos, ir kainavęs apie 250 mln eurų (anksčiau šioje vietoje buvo kino studija, praėjusio amžiaus 7 dešimtmetyje įkurta prodiuserio Dino De Laurentiis). Parkas leidžia priimti iki 1,5 milijono lankytojų per metus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kinder, Lucy (2014-04-28). „Cinecittà studios: Google Doodle celebrates 77th anniversary“.
  2. Wyatt, Daisy (28 April 2008). „Cinecittà studios: Famous films shot in Italy's most iconic studios“. The Independent.
  3. Povoledo, Elisabetta. (2014, July 21). Investing in Fantasy to Save a Fraying Reality. The New York Times.
  4. „Cinecittà World | Divertimento da oscar“. Cinecittà World. Suarchyvuotas originalas 2016-04-21. Nuoroda tikrinta 2016-05-03.