Lotynai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tautų grupės, gyvenusios Italijos pusiasalyje.

██ Ligūrai

██ Venetai

██ Etruskai

██ Piceniai

██ Umbrai

██ Lotynai

██ Oskai

██ Mesapiai

██ Graikai

Lotynai (lot. Latini) − indoeuropietiškos senovės italikų gentys, gyvenusios Lacijuje (Italijoje).

Manoma, kad lotynai buvo ateiviai iš kitų žemių. Jie vertėsi gyvulininkyste, žemdirbyste, bendravo su etruskais ir buvo veikiami jų kultūros.

Lotynų ir sabinų gentys įkūrė Romos miestą (pagal antikinius padavimus 754 ar 753 m. pr. m .e.).

Pirmo tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje lotynų bendruomenės susivienijo į Lotynų sąjungą, kuriai nuo VI a. pr. m. e. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 m. pr. m. e. romėnai jų sąjungą paleido, o lotynų žemes prijungė prie Romos valstybės.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]