Santuoka
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Santuoka – socialinė ir dažniausiai religinė, valstybės pripažįstama, sąjunga tarp vyro ir moters. Ši sąjunga suformuoja šeimą ir socialiniu bei religiniu požiūriu įteisina seksualinius santykius. Simboliškai santuokos pradžia laikomos vestuvės. Skirtingose kultūrose egzistuoja skirtingi vedybų papročiai.
Santuokų tipai:
- Monogamija (vyras ir moteris)
- Poligamija:
- Poliginija (vyras ir daug moterų) (išlikusi tik kai kuriose Afrikos ir Azijos šalyse)
- Poliandrija (daug vyrų ir moteris) (ypatingai reta)
Palyginus neseniai keliose valstybėse įteisinta homoseksuali sąjunga tarp vienos lyties asmenų, kuri vadinama partneryste.
Vedybų procese tarpininko vaidmenį gali atlikti religinės ar politinės organizacijos, kurios nustato teises ir privilegijas. Santuoka nutraukiama (teisinėmis) skyrybomis.
Santuoka apima šiuos aspektus:
- socialinis saugumas ir stabilumas;
- vaikų susilaukimas;
- vaikų auklėjimas ir jų identiteto formavimas (teisiniai aspektai kaip pavardės perdavimas ir pan.);
- ekonominis bendradarbiavimas;
- turto (ir teisių) paveldėjimas.
[taisyti] Judaizmas
Judaizme vedybos laikomos idealia būsena, vyras be žmonos ar moteris be vyro laikomi esantys pradinėje būsenoje. Judaizmas tvirtina, kad judėjo gyvenimas be vedybų yra tuščias, todėl judėjas privalo vesti judėją,o judėja tekėti už judėjo, taip užtikrinant žydų tautos švarumą ir Judaizmo religijos tęstinumą. Judėjui dažniausiai nuotaką suranda trečiasis asmuo, profesionalus piršlys šadchan (vesti kito tikėjimo, tautos ar rasės nuotaką judėjui griežtai draudžia Tora),kuris už supiršimą gauna sutartą pinigų sumą. Porai susipažinus pas soferį, surašomas Ketubah vestuvių kontraktas, kuriame nurodomi vyro įsipareigojimus žmonai, būsima žmona susipažįsta su įsipareigojimais būsimam vyrui. Judėjų santuokoje daugiau dėmesio skiriama vyrui kaip šeimos galvai, žmona traktuojama kaip vyro pagalbininkė, taip kaip Adomo ir Ievos laikais. Po susitarimo jaunojo namuose vyksta vestuvės, į kurias būsimoji žmona turi atvykti pati (ne vyras vyksta į žmonos namus, kaip įprasta Vakaruose).
Žydų vedyboms butinai reikalingas vestuvių hupah, simbolizuojantis namus, kuriuos judėjai statys kartu. Dvasiniame lygmenyje vestuvių hupah simbolizuoja Dievo pritarimą vestuvėms ir palaimininimą.Tačiau kiti sako, kad hupah simbolizuoja vyro apsaugą moteriai,tarsi apgaubiant ją saugumu.Įeidamas į vestuvių hupah judėjas privalo devėti jarmulką, o nuotaka pilnai uždengti veidą balta vestuvine suknele, taip pabrėžiant, kad Dievas aukščiau visko. Kristaus laikais judėjų vestuvės tęsdavosi visą savaitę su smagiomis dainomis, skaniais valgiais, gardžiais gėrimais bei linksmybėmis.
[taisyti] Krikščionybė
Krikščionių vedybos įteisinamos santuokos sakramentu visam gyvenimui remiantis. Šeimoje vyras ir moteris turi daugmaž vienodas teises, tačiau šeimos galva pagal krikščionybės tradicijas laikomas vyras. Krikščionybėje vedę vyras ir moteris laikomi vienu kūnu. Ikivedybiniai lytiniai santykiai laikomi nuodėme, tačiau po pašventinimo bažnyčioje lytiniai santykiai tampa normaliu dalyku.
