Armėnijos karalystė
| 'Մեծ Հայք' Armėnijos Karalystė |
||||
| nebėra | ||||
|
||||
 |
||||
| Sostinė | Tigranakertas | |||
| Valdymo forma | karalystė | |||
| Dinastijos | ||||
| 190 m. pr. m. e.-54 m. | Artašesidai | |||
| 54-428 m. | Aršakuni | |||
| Istorija | ||||
| - Įkūrimas | 190 m. pr. m. e. | |||
| - Prijungimas prie Persijos | 428 m. | |||
 |
|---|
| Senovės Armėnija |
| Nairi: |
| Hajasa-Azi, Muški, Šuprija, Chubuškija, Daiaeni |
| Urartija |
| Orontidai |
| Achemenidai (Armėnija) |
| Seleukidai (Armėnija) |
| Sofena, Komagena, Korduena |
| Armėnijos karalystė: |
| Artašesidai > Aršakuni |
| Romos imperija (Armėnija) |
| Bizantija / Sasanidai |
| Sasanidai (Marzpanatas) |
| Armėnijos istorija, Kurdistano istorija |
Armėnijos karalystė (arm. Մեծ Հայք) – istorinė valstybė Azijoje gyvavusi 190 m. pr. m. e. - 428 metais. Karalystė veliau atiteko Romos ir Sasanidų imperijoms.
Istorija [taisyti]
Karalystės pirmtakė buvo Armėnijos satrapija. Po Seleukidų imperijos sugriuvimo karalius Artaxias I 190 m. pr. m. e. įkūrė Armėnijos Karalystę. 66 m. pr. m. e. Armėnijos Karalystei jau priklausė beveik visas Kaukazas ir dabartinės Sirijos, Libano ir Turkijos teritorijos. Kurį laiką ji buvo viena iš didžiausių valstybių Romos imperijos rytuose.
Armėnijos karalystė nuolatos konfliktavo su kaimyninėmis Romos ir Persų imperijom. Dažnai vykdavo kariniai susirėmimai su Romos imperijos kariuomene. 47 m. pr. m. e. Romos imperija perėmė karalystės kontrolę.
387 m. Armėnijos karalystė skilo į dvi dalis. Vakarų Armėnija tapo Romos imperijos provincija. Rytų Armėnija išliko karalyste iki 428 m. kai vietiniai bajorai nuvertė karaliau valdžią ir Sasanidų imperija įvedė savo valdžią.
