Palau
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||||
 |
|||||
| Valstybinė kalba | anglų, palauiečių, japonų | ||||
| Sostinė | Melekeokas | ||||
| Didžiausias miestas | Kororas | ||||
| Valstybės vadovai | Johnson Toribiong
Prezidentas
|
||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
458 km² (178) nėra duomenų |
||||
| Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
20 579 (189) 44,93 žm./km² (123) |
||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2004 (progn.) 0,12 mlrd. $ (189) 7 600 $ (83) |
||||
| Valiuta | JAV doleris | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +9 netaikomas |
||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
nuo Portugalijos 1975 lapkričio 28 2002 gegužės 20 |
||||
| Valstybinis himnas | Palau himnas | ||||
| Interneto kodas | .pw | ||||
| Šalies tel. kodas | 680 | ||||
Palau – salų valstybė Ramiajame vandenyne. Sostinė – Melekeokas. Ši šalis yra viena iš jauniausių ir viena iš mažiausių pasaulio valstybių.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Šalis tik 1994 m. tapo visiškai nepriklausoma. Seniau Palau buvo JAV ir Jungtinių tautų priežiūroje.
Iki Pirmojo pasaulinio karo buvo Vokietijos kolonija. Po Pirmojo pasaulinio karo Tautų Lygos mandatą valdyti salas gavo Japonija. Po Antrojo pasaulinio karo su JT mandatu salas valdė JAV.
[taisyti] Politika
Šalis tapo nepriklausoma 1994 m. spalio 1 d., tačiau gynybos srityje Palau vis dar yra priklausoma nuo JAV, kurios yra pasirašiusios sutartį, kurio esmė yra ta, kad JAV pasižada ginti Palau dar 50 metų. Palau yra nepriklausoma valstybė ir vykdo savo užsienio politiką. Nuo nepriklausomybės atgavimo Palau užmezgė ryšius su daugybę pasaulio šalių. Šalis 1994 m. gruodžio 15 d. buvo priimta į Jungtines Tautas.
[taisyti] Ekonomika
Svarbiausias ekonomikos sektorius – turizmas, žemės ūkis ir žvejyba. Šalis susilaukia daug turistų, mėgstančių nardymą.
[taisyti] Geografija
Priklausomai nuo to, kokio dydžio salos skaičiuojamos Palau yra tarp 250 ir 350 salų, kurių didžiausia yra Babelthuapas (409 km²).
[taisyti] Demografija
- Pagrindinis straipsnis: Palau demografija
92% visos populiacijos yra raštingi. 70% gyventojų gyvena Korore.
Australija | Fidžis | Kiribatis | Maršalo salos | Mikronezija | Nauru | Naujoji Zelandija | Palau | Papua Naujoji Gvinėja | Rytų Timoras | Samoa | Saliamono salos | Tonga | Tuvalu | Vanuatu
Kiti politiniai vienetai: Amerikos Samoa | Guamas | Havajai | Kuko salos | Marianos šiaurinės salos | Midvėjaus atolas | Molukų salos | Naujoji Kaledonija | Niujė | Norfolko sala | Papua (Indonezija) | Pitkernas | Prancūzijos Polinezija | Tokelau | Vakarų Timoras | Velykų sala | Veiko sala | Volisas ir Futūna
 |
Šis straipsnis apie geografiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
