Mažoji Azija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mažoji Azija iš NASA palydovo

Mažoji Azija arba Anatolija (turkiškai Anadolu, gr. Ανατολία) – pusiasalis Azijos žemyno vakaruose, tarp Juodosios jūros ir Viduržemio jūros, į rytus nuo Bosforo sąsiaurio ir Egėjo jūros. Iš esmės pusiasalis sutampa su Turkijos valstybės ribomis Azijos žemyne.

[taisyti] Pavadinimas

Pavadinimas Anatolija kilo iš graikų Aνατολή (Αnatolí) "saulėtekis" ar Ανατολία (Anatolía) "saulėtekio šalis" ar tiesiog "Rytai". Pavadinimas atsirado prieš 3000 metų, kai graikai apgyvendino Joniją pirmam tūksntantmetyje pr. m. e. Bizantijos graikai Anatolikon ("Rytietiškieji") vadino žemes į rytus nuo Europos ir Bizantijos sostinės Konstantinopolio. Žodžio etimologija patvirtina, kad Anatolija yra pusiasalis, apribotas Viduržemio, Juodosios, Egėjo jūrų ir Tauro kalnų rytuose.

[taisyti] Geografija

[taisyti] Istorija


Mažosios Azijos istorija
Mažosios Azijos priešistorė
Hetitų valstybė
Indoeuropiečių valstybės:
Kapadokija, Lydija, Karija, Likija, Kilikija, Kipras, Pamfilija, Likaonija, Pisidija, Mysija, Troada, Aeolidė, Jonija, Frygija
Achemenidų imperija
Aleksandras Makedonietis
Seleukidai, Galatija, Pergamas, Bitinija, Paflagonija, Pontas, Armėnija
Romos imperija
Bizantijos imperija
Turkijos istorija