Rusinai (tauta)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rusinai
Rusinai tautiniais rūbais
Rusinai tautiniais rūbais
Gyventojų skaičius nuo 55 tūkst. iki 1,6 mln.
Populiacija šalyse Ukraina Ukraina:
10 100 - 800 000

Slovakija Slovakija:
24 201
Serbija Serbija:
15 905
Kroatija Kroatija:
2337
Vengrija Vengrija:
1292

Kalba (-os) rusinų, ukrainiečių
Religijos stačiatikiai, unitai
Giminingos etninės grupės ukrainiečiai, rusai, baltarusiai, slovakai

Rusinai (Русины) – rytų slavų tauta, gyvenanti daugiausia Rytų Karpatų teritorijoje, vadinamoje Karpatų Rusia (rytų Slovakijoje, pietvakarių Ukrainoje, Rumunijoje, pietryčių Lenkijoje). Taip pat rusinų yra Vengrijoje, šiaurės Serbijoje (Voivodinoje) bei Kroatijoje (Slavonijoje). Kalba rusinų kalba (ji dar laikoma ukrainiečių kalbos tarme).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Rusinų vėliava

Rusinai kaip atskira etninė grupė susidarė ~XX a. pr. iš rusėnų etninės grupės, bet nepriėmė ukrainiečių etnonimo. Dauguma Ukrainos teritorijoje gyvenusių rusinų palaipsniui asimiliavosi su ukrainiečiais, tuo tarpu gyvenantys už Ukrainos ribų išlaikė savo etninę tapatybę (nors vėliau dalis taip pat save ėmė laikyti ukrainiečiais). Po I pasaulinio karo rusinai dabartinėje pietų Lenkijoje turėjo dvi trumpai gyvavusias valstybes: Lemko Respubliką ir Komančos Respubliką. Tačiau po Sen Žermeno sutarties (1919–1920 m.) šios teritorijos prijungtos prie Lenkijos. 2007 m. Užkarpatės srities taryba pripažino rusinus kaip atskirą etninę grupę.

Skirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Rusinai skirstosi į šias etnografines grupes:

  • Karpatų rusinai:
    • dolnianai (lemakai ir lyšakai);
    • verchovyniečiai;
  • Prešovo rusinai:
    • sotakai;
    • copakai;
    • krajniakai;
  • Galicijos rusinai:
    • lemkai;
    • boikai;
  • Bukovinos rusinai;
  • Panonijos rusinai.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Rusinai pasižymi savo spalvingais tautiniais kostiumais, bei unikalia medine sakraliąja architektūra.