Graikai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikai
YSEE ritual.jpg
Gyventojų skaičius ~14-17 mln.[1]
Populiacija šalyse Flag of Greece.svg Graikija:
   10 280 000 (2001 m.)[2]

Flag of the United States.svg JAV:
   1 390 439[3]-3 000 000įskaitant graikų kilmės žmones (2009 m.)[4]
Flag of Cyprus.svg Kipras:
   792 604 (2008 m. liepa)[5]
Flag of the United Kingdom.svg Jungtinė Karalystė:
   400 000[6]
Flag of Australia.svg Australija:
   365 120[7] (2006 m.)-700 000[8]
Flag of Germany.svg Vokietija:
   294 891 (2007 m.)[9]
Flag of Canada.svg Kanada:
   242 685(2006 m.)[10]
Flag of Albania.svg Albanija:
   200 000[11]
Flag of Russia.svg Rusija:
   100 000[12][13]
Flag of Ukraine.svg Ukraina:
   91 500 (2001 m.)[14]
Flag of Italy.svg Italija:
   90 000[15][16][17]
Pietų Afrikos Respublika PAR:
   55 000 (2008 m.)[18]
Flag of Brazil.svg Brazilija:
   50 000[19]
Flag of France.svg Prancūzija:
   35 000(2009 m.)[20]
Flag of Argentina.svg Argentina:
   30 000 (2008 m.)[21]
Belgija Belgija:
   15 742 (2007 m.)[22]
Flag of Sweden.svg Švedija:
   12 000-15 000[23]
Flag of Kazakhstan.svg Kazachstanas:
   13 000[24]
Flag of Switzerland.svg Šveicarija:
   11 000[25]
Flag of Uzbekistan.svg Uzbekija:
   9 500[26]
Flag of Romania.svg Rumunija:
   6 500[27]
Armėnija Armėnija:
   9 000[28]
Flag of Turkey.svg Turkija:
   2 500[28]
Sirija Sirija:
   1 500[29]
Flag of Chile.svg Čilė:
   1 500[30]

Kalba (-os) graikų
Religijos stačiatikybė
Senovės graikų kalbos dialektai

Graikai (gr. Έλληνες Éllines, helenai) – indoeuropiečių tauta, kurios kalbos šaknys siekia II tūkstantmetį pr. m. e. Šiuo metu apie 11 mln. graikų gyvena Graikijoje ir Kipre, dar apie 5 mln. žmonių už šių šalių ribų laiko save graikais.

Įvairūs graikus apibūdinantys vardai[taisyti | redaguoti kodą]

Achajai, danajai[taisyti | redaguoti kodą]

Homeras prieš Troją traukiančius graikus vadino achajais, pagal Peloponese gyvenusią achajų gentį, arba danajais, pagal Menelajo ir Agamemnono protėvį Danają. Po dorėnų įsiveržimo antikinėje Graikijoje dominavo dorėnai, tačiau visi graikai tuo vardu niekad nebuvo vadinami.

Helenai[taisyti | redaguoti kodą]

Helenais, pagal vieną iš Tesalijos genčių, pasivadinusių mitinio protėvio Heleno vardu, graikus vadino Pauzanijas, Herodotas ir Tukididas, o klasikinėje Graikijoje ši sąvoka vartota apibūdinti visoms graikiškai kalbančioms tautoms (kaip priešingybė „barbarams“ – βάρβαροι). Įvairios Graikijos tautos siejo save su helenais dėl vartojamų įvairių graikų kalbos variantų ir Olimpo dievų kulto. Prie vienybės jausmo prisidėjo ir bendros religinės šventės.

Vėlyvojoje Antikoje Rytų Romos imperijoje helenų sąvoka iš pradžių vartota apibūdinti senųjų graikų kultų pasekėjams, vėliau visiems nekrikščionims, o imperijos žlugimo išvakarėse vėl imta vartoti apibūdinti graikiškai šnekantiems žmonėms.

Naujaisiais laikais graikai vėl ėmė vartoti sąvoką Έλληνες (Éllines, helenai) kaip susietą su istoriniu šalies pavadinimu ir kalba. Iš „helenų“ sudaryti tokie tarptautiniai žodžiai kaip helenizmas, panhelenizmas.

Graikai/Graeci (Γραικοί)[taisyti | redaguoti kodą]

Lotyniškas graikų vardas Graecus kilęs iš VIII a. Italijoje, vėliau Didžiaja Graikija pavadintame regione apsigyvenusių graikų savivardžio Graikoi. Homeras mini Beotijos miestą Grają (Γραῖα), Pauzanijas mini Grają kaip senąjį Beotijos miesto Tanagros pavadinimą.

Aristotelio Metafizka yra seniausias šaltinis, kuriame minimas graikų vardas Graikoi (Γραικοί). Aristotelis rašo apie centrinio Epyro gyventojus, kurie anksčiau vadinti graikais (Γραικοί) ir tik vėliau imti vadinti helenais. Lotyniška sąvoka Graeci vėliau tapo pagrindu daugelio kalbų vartojamiems graikų pavadinimams.

Biznatiečiai/romajai/romėnai[taisyti | redaguoti kodą]

Bizantijos bei Rytų Romos imperijos gyventojai ir po Antikos laikotarpio vadino save „romėnais“ arba „romajais“, tačiau po 1054 m. Romos bažnyčios schizmos vėl dažniau ėmė vadinti save graikais (Γραικοί). Viduramžiais graikai taip pat dažnai vadinti bizantiečiais.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Graikų kultūra išsivystė per tūkstančius metų pradedant Mikėnų civilizacija per klasikinį, romėnų ir bizantijos periodus. Ji abipusiškai darė įtaką krikščionybei[31][32]. Valdant turkams graikai patyrė kelis šimtmečius priespaudos, kurių kulminacija buvo genocidas XX a. Tačiau šių tautų bendradarbiavimas jas praturtino[33][34][35][36][37]. Diafotismos (Šiuolaikinis graikų švietimo sąjudis) atgaivino graikų kultūrą, sujungė antikinius ir viduramžių elementus, kurie būdingi dabartinei graikų kultūrai.

Kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – graikų kalba.
Senovės graikų ostrakas su Simono vardu. Senovės Agoros muziejus, Atėnai.

Dauguma graikų kalba graikų kalba, kuri priklauso indoeuropiečių kalboms, o artimiausia armėnų kalbai ir indoiranėnų kalboms. Graikų rašytinė kalba viena seniausių istorijoje, jos istorija trunka 2500 metų[38]. Tokie įžymūs kūriniai kaip Homero epai, Euklido „Elementai“ ir Naujasis Testamentas, buvo užrašyti graikiškai.

Graikų kalba turi keletą lingvistinių bruožų, kurie būdingi ir Balkanų kalboms (albanų, bulgarų ir rytų Romanų kalboms). Be to ji asimiliavo daug vakarietiškų ir turkiškų žodžių[39]. Dėl XIX a. Filhelenizmo ir Diafotismos judėjimų, kurie pabrėžė graikų kalbos senovinį paveldą šios užsienietiškos įtakos buvo panaikintos sukūrus Katarevousą, dirbtinę graikų kalbą, išvalytą nuo svetimybių, tapusią oficialia Graikijos kalba. Tačiau 1976 m. Graikijos parlamentas nusprendė, kad vietoj Katarevousos demotinė graikų kalba taps oficialia[40].

Šiuolaikinė graikų kalba be standartinės (demotinės) yra daugybė tarmių, kurių atstovai ne visada supranta kitus: Kipro, Ponto, Kapadokijos ir čakonų (vienintelė kilusi iš dorėnų tarmės)[41]. Jevanų, Graikijos žydų, kalba išliko mažose bendruomenėse Graikijoje, Izraelyje, Niujorke. Be graikų kalbos dažnai graikai moka anglų, albanų, rusų, turkų kalbų[42].

Menas[taisyti | redaguoti kodą]

El Greco Šventosios paėmimas į dangų (15771579 m.).

Graikų menas turi ilgą istoriją. Graikai prisidėjo prie vaizduojamojo meno, literatūros ir teatro plėtros[43]. Vakaruose graikų menas paveikė romėnų ir vakarietišką meną. Po renesanso Europoje humanistinė estetika ir graikų aukšti techniniai standartai darė įtaką europiečių menininkams. Iki XIX a. klasikinės tradicijos paveikė Europos meną[44]. Aleksandro Makedoniečio užkariavimai rytuose pradėjo graikų, Vidurio Azijos ir Indijosa kultūrų bendradarbiavimą, dėl kurio atsirado graikų-budistų menas, pasiekęs netgi Japoniją[45].

Bizantijos menas, naudojęs klasikinius pagoniškus motyvus krikščionybės šlovinimui, paveikė daugybę tautų[46]. Jo įtaka siekė nuo Venecijos vakaruose iki Kazachstano rytuose[46][47]. Klasikiniu laikotarpiu graikų meną veikė rytietiškos įtakos, romėnų laikais - krikščionybė, o dabartiniais laikais šiuolaikinis vakarų menas[48].

Žinomiausi graikų menininkai yra renesanso tapytojas El Greco, soprano dainininkė Maria Callas, daug albumų pardavusi dainininkė Nana Mouskouri, kompozitoriai Iannis Xenakis, Yanni ir Vangelis. Aleksandrijos graikas Constantine P. Cavafy ir Nobelio laureatai Giorgos Seferis ir Odisėjas Elytis yra tarp svarbiausių XX a. poetų. Graikų tarptautinio masto aktorės yra Melina Mercouri, Irene Papas ir Katina Paxinou.

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguma graikų krikščionys, priklauso graikų stačiatikių bažnyčiai. Pirmais amžiais po Jėzaus Kristaus Naujasis Testamentas buvo užrašomas koine graikų kalba, kuri vis dar yra liturginė graikų stačiatikių kalba. Dauguma pirmųjų krikščionių ir bažnyčios tėvų kalbėjo graikiškai. Nors stačiatikių bažnyčia buvo labai priešiška senovės graikų pagonybei, ji padėjo išsaugoti graikų tapatumą liturgijoje vartodama graikų kalbą ir bandydama šviesti žmones[49]. Taip pat yra mažos katalikų, evangelistų, žydų ir musulmonų bendruomenės. Graikų musulmonų ypač daug Tripolyje, Libane (7 tūkst.), Al Hamidijoje, Sirijoje, ir Ponto regione Turkijoje, kur jie nebuvo grąžinti į Graikiją dėl tikėjimo[50]. Apie 2 tūkst. priklauso graikų politeistinėms rekonstrukcinėms kongregacijoms[51][52][53].

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Immigration and asylum: from 1900 to the present, Volume 1.
  2. www.eurfedling.org The main ethnic groups were Greeks 93.76%, Albanians 4.32%, Bulgarians 0.39%, Romanians 0.23%, Ukrainians 0.18%, Pakistani 0.14%, Russians 0.12%, Georgians 0.12%, Indians 0.09% and others 0.65%.
  3. Toal ancestry reported United States Census Bureau 2009.
  4. "Greece (08/09)." United States Department of State: August 2009. Nuoroda tikrinta 2009-11-01.
  5. "2008 estimate." www.cia.gov. Nuoroda tikrinta 2009-01-07.
  6. Duff, Oliver. "It's All Greek to Boris", The Independent, 3 April 2008. Nuoroda tikrinta 2009-10-01.
  7. "2006 Census Table: Australia." www.censusdata.abs.gov.au. Nuoroda tikrinta 2008-12-24.
  8. "General Diaspora Information." Hellenic Ministry of Foreign Affairs, General Secretary for Greeks Abroad. Suarchyvuota nuo originalo 12 Spalis 2004. Nuoroda tikrinta 2004.
  9. "Foreign Population." Federal Statistical Office of Germany. Nuoroda tikrinta 2009-01-18.
  10. "Ethnic origins, 2006 counts, for Canada, provinces and territories." Statistics Canada. Nuoroda tikrinta 2008-04-13.
  11. (1993-06-25) ''Eastern Europe at the end of the 20th century'', Ian Jeffries, p. 69. Tikrinta 2010-08-27.
  12. Ethnic groups in Russia, 2002 census, Demoscope Weekly. Retrieved 5 February 2009
  13. Russia population census 2002, Vol. 4, Table 1. Retrieved 5 February 2009
  14. "2001 census." State Statistics Committee of Ukraine. Nuoroda tikrinta 2008-04-13.
  15. "Grecia Salentina official site (in Italian).." www.greciasalentina.org.org. Nuoroda tikrinta 2011-February.
  16. Bellinello, Pier Francesco (1998). Minoranze etniche e linguistiche. Bios. “Le attuali colonie Greche calabresi; La Grecìa calabrese si inscrive nel massiccio aspromontano e si concentra nell'ampia e frastagliata valle dell'Amendolea e nelle balze più a oriente, dove sorgono le fiumare dette di S. Pasquale, di Palizzi e Sidèroni e che costituiscono la Bovesia vera e propria. Compresa nei territori di cinque comuni (Bova Superiore, Bova Marina, Roccaforte del Greco, Roghudi, Condofuri), la Grecia si estende per circa 233 kmq. La popolazione anagrafica complessiva è di circa 14.000 unità.”
  17. "Hellenic Republic Ministry of Foreign Affairs, Italy, The Greek Community." Suarchyvuota nuo originalo 17 Liepa 2006.
  18. "Hellenic Republic Ministry of Foreign Affairs, Greece and sub-Saharan African Countries Bilateral Relations."
  19. "The Greek Community." Suarchyvuota nuo originalo 13 Birželis 2007.
  20. http://web.archive.org/web/20060714073834/http://www.mfa.gr/www.mfa.gr/el-GR/Policy/Geographic+Regions/Europe/Relationships+with+EU+Member+States/France/
  21. "Hellenic Republic Ministry of Foreign Affairs, Argentina, The Greek Community." Suarchyvuota nuo originalo 17 Liepa 2006.
  22. "Ecodata, Belgian Statistics."
  23. "Greek community of Sweden." Hellenic Ministry of Foreign Affairs. Suarchyvuota nuo originalo 14 Liepa 2006.
  24. "Ethnodemographic situation in Kazakhstan." (PDF) Suarchyvuota nuo originalo 7 Kovas 2008.
  25. "Switzerland." www.mfa.gr. Suarchyvuota nuo originalo 16 Gruodis 2009. Nuoroda tikrinta 2008-12-24.
  26. "GREEKS IN UZBEKISTAN - Central Asia-Caucasus Institute Analyst." www.cacianalyst.org. Nuoroda tikrinta 2008-12-24.
  27. "Recensamant Romania 2002 < Articole InfoAfaceri < ClubAfaceri.ro." www.clubafaceri.ro. Nuoroda tikrinta 2008-12-24.
  28. 28,0 28,1 However according to the Human Rights Watch the Greek population in Turkey is estimated at 2,500 in 2006. "From „Denying Human Rights and Ethnic Identity“ series of Human Rights Watch" Human Rights Watch, 2 July 2006.
  29. Ministry of Foreign Affairs
  30. http://web.archive.org/web/20060713191933/http://www.mfa.gr/www.mfa.gr/el-GR/Policy/Geographic+Regions/Latin+America-Caribbean/Bilateral+Relations/Chile/
  31. van der Horst, Pieter Willem (1998). Hellenism, Judaism, Christianity: Essays on Their Interaction. Peeters Publishers, 9–11.
  32. Voegelin, Eric; Ellis Sandoz, Athanasios Moulakis (1997). History of Political Ideas: Hellenism, Rome, and Early Christianity. University of Missouri Press, 175–179.
  33. IAGS Official Website, International Genocide Scholars Association Officially Recognizes Assyrian, Greek Genocides, Retrieved on 2007-12-15.
  34. Bjørnlund, Matthias. „The 1914 cleansing of Aegean Greeks as a case of violent Turkification“. Journal of Genocide Research, 10 (1), 41–58 (2008 m. February). DOI:10.1080/14623520701850286. 
  35. Zimmerer, Jürgen, Schaller, Dominik J. „Late Ottoman genocides: the dissolution of the Ottoman Empire and Young Turkish population and extermination policies - introduction“. Journal of Genocide Research, 10 (1) (2008). DOI:10.1080/14623520801950820. 
  36. Levene, Mark. „Creating a Modern "Zone of Genocide": The Impact of Nation- and State-Formation on Eastern Anatolia, 1878–1923“. Holocaust and Genocide Studies, 12 (3) (1998). DOI:10.1093/hgs/12.3.393. 
  37. Cohn Jatz, Colin Tatz (2003). With Intent to Destroy: Reflections on Genocide. Essex: Verso.
  38. "Greek literature". Encyclopedia Britannica. United States: Encyclopedia Britannica Inc.. 2008. Online Edition. 
  39. Winford, Donald (2003). An Introduction to Contact Linguistics. Blackwell Publishing.
  40. Sarafis, Marion; Martin Eve (1990). Background to Contemporary Greece. Rowman & Littlefield.
  41. Tomic, Olga Miseska (2006). Balkan Sprachbund Morpho-Syntactic Features. Springer.
  42. Fasold, Ralph W. (1984). The Sociolinguistics of Society. Blackwell Publishing.
  43. Osborne, Robin (1998). Archaic and classical Greek art. Oxford [Oxfordshire]: Oxford University Press, 1–3.
  44. Pollitt, J. J. (1972). Art and experience in classical Greece. Cambridge, UK: Cambridge University Press, xii-xv.
  45. Puri, Baij Nath (1987). Buddhism in central Asia. Delhi: Motilal Banarsidass, 28–29.
  46. 46,0 46,1 Mango, Cyril A. (1986). The Art of the Byzantine Empire, 312-1453: sources and documents. Toronto: University of Toronto Press, ix-xiv, 183.
  47. "The Byzantine Empire, The lasting glory of its art", The Economist, 4 October 2007. Nuoroda tikrinta 19 December 2008.
  48. Bigelow Tarbell, Frank (2008). A History of Greek Art. BiblioBazaar, LLC.
  49. "Greece under Ottoman rule, The role of the Orthodox church". Encyclopedia Britannica. United States: Encyclopedia Britannica Inc.. 2008. Online Edition. 
  50. "Greek-Speaking Enclaves of Lebanon and Syria." (PDF) Proceedings:II Simposio Internacional Bilingüismo. Roula Tsokalidou. Nuoroda tikrinta 19 December 2008.
  51. Head, James. "The ancient gods of Greece are not extinct", The New Statesman, 20 March 2007, p. The Faith Column. Nuoroda tikrinta 19 December 2008.
  52. de Quetteville, Harry. "Modern Athenians fight for the right to worship the ancient Greek gods", The Telegraph, 8 May 2004. Nuoroda tikrinta 19 December 2008.
  53. "Freedom of Religion in Greece." International Religious Freedom Report. United States Department of State: 2006. Nuoroda tikrinta 19 December 2008.
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas graikai