Pietų Kaukazas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pietų Kaukazas (paryškinta).

Pietų Kaukazas (arba Užkaukazė[1]) – regionas, esantis į pietus nuo Didžiojo Kaukazo kalnagūbrio. Užkaukazei priskiriamas pietinis Didžiojo Kaukazo šlaitas, Mažasis Kaukazas, Karabacho kalnai, Talyšo kalnai, Kolchidės žemuma, Kuros-Arakso žemuma, Lenkoranės žemuma. Vakaruose yra Juodoji jūra, rytuose – Kaspijos jūra.

Regione išsidėsčiusios Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos valstybės.

Šiame regione yra naftos, mangano rūdos, auginama arbata, vaisiai, gilios vyndarystės tradicijos.

Pietų Kaukazas nuo seno svarbus geopolitinis regionas, grandis tarp Vakarų ir Rytų. IX–VI a. pr. m. e. gyvavo viena seniausių valstybių – Urartija.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Terminas Užkaikazė kilęs iš TSRS naudoto termino rus. Закавказье, kuris reiškia „regioną esantį į pietus nuo Kaukazo kalnų“.