Mariai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mariai
Kalnų marių foklorinis ansamblis
Kalnų marių foklorinis ansamblis
Gyventojų skaičius ~604 000
Populiacija šalyse Rusija Rusija (Marijos Respublika, Tatarstanas, Baškortostanas, Udmurtija, Kirovo sritis)
Kalba (-os) marių
Vėliava Marii p3.gif
Religijos stačiatikybė, pagonybė (Marla)
Giminingos etninės grupės erziai, mokšai, meriai, muromai

Mariai (Марий, Мары, Маре, Мӓрӹ) – finougrų tauta, nuo seno gyvenusi Volgos ir Kamos tarpupyje. Dabar susitelkę Rusijai priklausančios Marijos Respublikoje, taip pat jų yra Tatarstane, Baškortostane, kitose aplinkinėse srityse ir respublikose. Mariai seniau dar buvo žinomi kaip čeremisai (rus. черемисы, tot. Çirmeş). Populiacija – apie 604 tūkst. žmonių (2002 m.). Apie 60 % jų gyvena kaimiškose vietovėse.

Kalba finougrų šeimai priklausančia marių kalba, kurios skirtingi dialektai gerokai skiriasi.

Teritorija ir įvairovė[taisyti | redaguoti kodą]

Finougrų istorinis regionas:
Марий мланде
Šalis: Rusija (Marijos Respublika, gretimos teritorijos)
Tautos: mariai
Siauresrytu Europa.png

Marių tradicinė teritorija yra vadinama Marimlande (mar. Марий мланде, rus. Марийский край). Be Marijos Respublikos, ji apima rytines Žemutinio Naugardo srities, Kostromos srities, pietines Kirovo srities ir šiaurės vakarines Tatarstano teritorijas. Tradicinės regiono ribos yra Sura ir Vetluga (Vütla) (vakaruose, už kurių prasideda Rostovo žemė), Kama (rytuose, už kurios prasideda baškirų žemės). Į šiaurę nuo Viatkos (Viče) prasideda udmurtų teritorijos. Senovėje Marimlande taip pat apėmė visą dab. šiaurės Čiuvašiją ir užėmė Volgos atkarpą tarp Žemutinio Naugardo ir Kazanės.

Mariai skirstomi į šias etnografines grupes:

  • pievų mariai (Олык марий) daugiausia gyvena Volgos kairiojoje pakrantėje ir sudaro gausiausią marių dalį;
  • rytų mariai (Эрвел марий) daugiausia gyvena tarp Viatkos ir Kamos, bet gausios diasporos randamos pasklidusios už Marimlande ribų: (šiaurės Baškortostane ir kitur);
  • kalnų mariai (Кырык мары) daugiausia gyvena dešiniojoje Volgos pakrantėje;
  • šiaurės vakarų (Vetlugos) mariai gyvena šiaurės rytinėje Žemutinio Naugardo srities dalyje. Yra kildinami iš senovės merių.

Už Marimlande ribų yra randamos svarbios diasporos, kurios daugiausia susiformavo po XVI a., priverstinai marius kristianizuojant. Rytų mariai gyvena išsimėtę bendruomenėmis Kamos upės baseine: Belajos ir Ufos tarpupyje (Ӱпö марий), vakarų Baškortostane (Белебей марий), pietvakarinėje Sverdlovsko srityje (Урал марий). Taip pat yra negausi Kungūro marių (Кöҥгыр марий) bendruomenė, gyvenanti Permės krašte. Kalnų marių dalis, XVI a. atsikėlusi į Abiejų Tautų Respubliką ir dabar gyvenanti Ukrainoje, yra vadinama Ukrainos čemerisais.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Muromian-map.png

Marių tautos ištakos – VIII–III a. pr. m. e. Ananinų kultūra. Iš jos tautos pradėjo formuotis I tūkstantmečio pirmojoje pusėje. Marių formavimosi regionas – dešiniakrantė Pavolgė tarp Suros ir Civilės žiočių, bei kairiakrantė Pavolgė kartu su Vetlugos žemupiu. Vėliau iš šio regiono mariai išsiplėtė į rytus ir pietus iki Viatkos ir Kazankos[1].

Čeremisai pirmą kartą minimi gotų istoriko Jordano VI a. Dabartinių marių protėviai V–VIII a. bendravo su gotais, vėliau chazarais ir Volgos bulgarais. XIII–XV a. marių žemės įėjo į Aukso Ordos ir Kazanės chanato sudėtį. Nuo 1552 m. priklauso Rusijai. 1936 m. sukurta Marijos Respublika, iš pradžių TSRS, o vėliau – Rusijos Federacijos sudėtyje.

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

Nors didesnė dalis marių priėmė krikščionių ortodoksų tikėjimą, tačiau bent trečdalis išpažįsta savo senąją religiją – Marla. Šiame tikėjime pabrėžiamas žmogaus santykis su gamta, kuri yra absoliutaus gėrio įsikūnijimas. Svarbiausia dievybė – Didysis Baltasis Dievas (Oš Kugu Jumo)[2].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Этнология. Учебник. Для высших учебных заведений/Э. Г. Александренков, Л. Б. Заседателева, Ю. И. Зверева и др.-М.; Наука, 1994.
  2. http://www.mari-el.name/mtr.html