Senovės Persija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Senovės civilizacija: Senovės Persija (Ērān)
Istorija
Menas:
Architektūra, Dailė, Literatūra
Religija
Raštas

Senovės Persija, (dar Persijos imperija, Persija) – istorinė valstybė ir civilizacija, gyvavusi dabartinio Irano, Afganistano, Azerbaidžano ir dalies Pakistano teritorijoje.

Senovės Persijos ištakos siekia III tūkst. pr. m. e. ir sietinos su Elamo civilizacija. Senovės Persijos civilizacijos pabaiga galima laikyti krašto islamizaciją VII-VIII a. Tačiau valstybė ir kraštas ir po to buvo vadinami Persija.

Turinys 1 Etimologija 2 Istorija 2.1 Elamas 2.2 Iranėnų atsikėlimas 2.3 Medijos imperija 2.4 Achemenidų imperija 2.5 Seleukidų imperija ir Graikų-Baktrų karalystė 2.6 Partų imperija 2.7 Sasanidų imperija 2.8 Persijos islamizavimas 3 Senovės Persijos religija 4 Senovės Persijos menas

[taisyti] Etimologija

Pavadinimas „Persija“ kilo iš vieno senovinių Irano regionų - Persijos, kuris graikiško vadintas – Persis, ir iš kurio kilo viena svarbiausių senovės Irano dinastijų - Achemenidų dinastija. Patys Persijos gyventojai šią šalį vadino Iranu, žodžiu, kuris kilęs nuo žodžio arijas.

[taisyti] Istorija

Senovės Persijos istorija
Elamas
Senovės Irano regionai:
Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija
Medijos imperija
Achemenidų imperija
Aleksandras Makedonietis
Seleukidų imperija
Partų imperija
Sasanidų imperija
Irano istorija, Afganistano istorija

Senovės Persijos istorija dažniausiai periodizuojama dinastijomis.

[taisyti] Elamas

Seniausia civilizacija Irano plokštikalnėje buvo Elamo, kuri klestėjo III-II tūkst. pr. m. e. Prielaidos jai atsirasti buvo poreikis prekybai tarp Mesopotamijos ir Indo slėnio civilizacijos. III tūkst. pr. m. e. pradžioje per Irano plokščiakalnį nusidriekė vadinamasis lazurito kelias, kuriuo į Mesopotamiją iš šiaurės Afganistano buvo gabenami brangieji akmenys.

Iš pradžių svarbiausias miestas šioje prekyboje buvo Sūzai, tapę galutiniu lazuritų prekybos tašku. Vėliau įsigalėjo Džirofto civilizacija centriniame Irane. Atradus jūrinius kelius, žemyninė prekyba sunyko ir II tūkst. pr. m. e. Irano kalnyno civilizacija teapsiribojo palyginti nedidele teritorija plokščiakalnio pietvakarinėje dalyje, kur egzistavo Elamo valstybė.

[taisyti] Iranėnų atsikėlimas

Tuo pat metu įvairios iranėnų gentys II tūkst. pr. m. e. apsigyveno Irano plokščiakalnyje. Jos aopgyvendino tinkamiausias žmonėms sritis, kurios dažnai buvo atskirtos sunkiai įveikiamų kalnų ir pasižymėjo skirtingomis gyvenimo sąlygomis. Taip formavosi skirtingi Senovės Persijos regionai, įvairios iranėnų tautos bei kalbos.

[taisyti] Medijos imperija

Vienas iš senovės Persijos regionų šiaurės vakaruose buvo Medija. VII a. pr. m. e. ji sukūrė didelę imperiją, apėmusią didelę dalį senovės Irano teritorijos. Tai buvo pirmoji tokio lygio imperija Irano istorijoje.

[taisyti] Achemenidų imperija

VI a. pr. m. e. prieš medų valdžią sukilo kitas regionas - Persija, kuri užgrobė valdžią imperijoje, įkūrė Achemenidų dinastiją ir praplėtė imperijos teritorijas. Naujoji Persijos imperija driekėsi nuo Mažosios Azijos iki Indo upės. Ji valdė taip pat Mesopotamiją ir Egiptą.

Žymiausi Achemenidų valdovai – Kyras (įkūręs Persijos imperiją I tūkst. pr. m. e.) ir Darijus I (imperatoriaus valdymo metu Persija išgyveno geriausią laikotarpį; didieji užkariavimai I tūkst. pr. m. e.). Sostinė – Persepolis. Valstybė padalinta į autonomines provincijas (satrapijas), kurių valdovai satrapai nešė duoklę valdovui.

V a. pr. m. e. imperiją susilpnino graikų–persų karai, o 330 m. pr. m. e. valstybę užkariavus Aleksandrui Makedoniečiui, Persija žlugo.

[taisyti] Seleukidų imperija ir Graikų-Baktrų karalystė

Po Aleksandro mirties, jo galinga imperija buvo padalinta tarp jo karvedžių diadochų, tarp kurių prasidėjo įvairūs karai. Persijos likimas sprendėsi per Ipso mūšį 301 m. pr. m. e., kuomet didžiulės teritorijos, beveik atitinkančios Achemenidų imperijos teritorijas, atiteko Seleukui, kuris įkūrė Seleukidų dinastiją. Todėl visa imperija vadinta Seleukidų imperija.

Kadangi Imperijos sostinė ir kultūros centras buvo Sirijoje, rytinės provincijos, tame tarpe ir Iranas, buvo labai blogai kontroliuojamos. Todėl čia III a. pr. m. e. įsigalėjo Graikų-Baktrų karalystė, kilusi iš Baktrijos regiono. Ši karalystė užėmė didelę dalį rytinės Persijos.

[taisyti] Partų imperija

Maždaug tuo pat metu, kai klestėjo Baktrų karalystė, kitame regione, - Partoje, - kilo nauja dinastija ir valstybė. Tai buvo aršakidai. II a. pr. m. e. jie sukūrė imperiją vakarinėje Persijoje, Seleukidams palikdami tik Viduržemio jūros pajūrį. Ilgainiui Partų imperija absorbavo Baktrų valstybę, beveik atkurdama buvusias Achemenidų teritorijas.

Didžiausia Partų imperijos priešininkė vakaruose buvo Romos imperija, su kuria imperija kovojo iki pat 226 m.

[taisyti] Sasanidų imperija

226 m. Partų imperijoje įvyko perversmas, ir į valdžią atėjo valdytojas iš Persijos regiono, to paties, iš kurio buvo kilę Achemenidai. Dėl tos priežasties jų sukurta Sasanidų dinastija ir imperija yra vadinama Antrąja Persija. Sasanidų laikai buvo galutinis Senovės Persijos kultūros ir meno suklestėjimas prieš galutinį žlugimą 650 m. užkariavus arabams.

[taisyti] Persijos islamizavimas

[taisyti] Senovės Persijos religija

[taisyti] Senovės Persijos menas

Senovės civilizacijos
Senovės Egiptas | Mesopotamija | Indo slėnio civilizacija | Senovės Indija | Senovės Kinija | Senovės Persija | Senovės Sirija Senovės Mažoji Azija | Egėjo civilizacija | Senovės Graikija | Senovės Roma Mezoamerikos civilizacija (Majai, Actekai, Olmekai...) | Peru civilizacijos