Volkstaat

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Volkstaat vėliava
Volkstaat'o teritorija pažymėta raudonai
Afrikanų kalbos ir ja kalbančiųjų tankumo pasiskirstymas PAR. Verta pažymėti, kad panašus kalbančiųjų šia kalba kiekis yra tarp PAR juodųjų ir spalvotųjų, kurie įskaityti šiame afrikanų kalbos pasiskirstymo per visą šalį žemėlapyje
Vyraujantis kraštovaizdis Volkstaat'e: pavasaryje sužydusios gėlės netoli Loeriesfontein'o (Šiaurės Kapas). pav.

Volkstaat – PAR, afrikanerių (būrų) tautos judėjimas siekiantis į teisę turėti ir patiems valdyti bendrą savo tautai teritoriją dabartinėje PAR ir už tos teritorijos apsisprendimo teisės dėl visisškos nepriklausomybės pasisakymo galimybę.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Volkstaat yra pasiūlytas įkūrti labai retai gyvename Karu pusdykumių regiono, apimančiame jų plynaukštes ir tarpkalnes - šalies vidurio vakarų dalyje. PAR valdant baltųjų mažumai ir iki 1994 metų šios žemės buvo Kapo kolonijos (vėliau Kapo provincija) dalis, vėliau jį padalinus, buvo įsteigtos ir dabar esančios dvi provincijos, Vakarų ir Šiaurės Kapas.

Priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinės priežastys turėti savo valdomą teritoriją ir valstybę yra kultūrinės, rasinės, socialinės, ekonominės bei istorinės. Dabartinėje Pietų Afrikos Respublikoje yra vienas didžiausių pasaulyje fiksuojamų padaromų nusikalstamumų kiekis, prie kurio prisideda vietiniai afrikiečiai, spalvotieji ir čia iš kitų Afrikos žemyno dalių atvykstantys negridų rasės žmonės. Dažnai pasitaikantys Europos kilmės baltųjų fermerių ir kitų baltosios rasės gyventojų grupių užpuldinėjimai ir žiaurūs susidorojimai nepaisant amžiaus ir lyties rasiniu pagrindu. Tarp afrikanerių ir vietinių afrikiečių yra ir kiti labai dideli kultūriniai skirtumai, besireiškiantys ir buityje, socialinėje sferoje bei politikoje, dėl kurių dauguma jų gyvena atskiromis bendruomenėmis. Baltieji neturi tiek galių kaip anksčiau, aktyviai spręsti šalies ekonomines, socialines ir politines dabar paaštrėjusias problemas. Atimta visiems studentams galimybė stojant į universitetus ir kitas aukštąsias mokyklas žinių pagrindu, bet dabartinėje PAR pirmenybė teikiamia juodaodžių studentams. Dėl visų šių priežasčių yra labai padidėjusi būrų emigracija į Australiją, JK, Nyderlandus, Vokietiją.

Volkstaat'o bendruomenės[taisyti | redaguoti kodą]

Oranija[taisyti | redaguoti kodą]

Afrikaneriai yra įsteigę savivaldos pagrindais Oraniją, kuri geografiškai patenka į įsivaizduojamo, siekiamo sukurti Volkstaat'o teritoriją, kaip ryčiausia dalis. Oranija, tai apie 80 km² teritorija, virš jūros lygio pakilusi 1160 m, kuri šiuo metu oficialiai yra tik nereikšminga Šiaurės kapo (jo rytuose) dalis. Joje iš idėjos gyvena 1100 gyventojų, iš kurių 97,7 procentų baltieji, kas yra fenomenas visoje PAR. Joje cirkuliuoja vietinė valiuta vadinama Ora, kuri už jos ribų niekur nepripažinta. Oraniją kūriančių žmonių siekiai vienodi, kurie save apibūdina kaip kultūriniu judėjimu, kurio tikslai atstatyti afrikanerių laisvę ir nepriklausomybę. Bei demokratijos pagrindais, paremtais krikščioniškomis vertybėmis, sveiko balanso principu siekia bendradarbiavimo su ją supančiomis gretimomis teritorijomis.

Kleinfonteinas[taisyti | redaguoti kodą]

Tai nausodija įkurta tų afrikanerių palikuonių, kurių tiesioginiai protėviai būrai dar 1830-1840 metais paliko Britų Imperijos užvaldytą Kapo koloniją ir persikėlė į busimos, dabartinės PAR gilumą bei įkūrė savo kolonijas, valstybes - Natalio Respubliką (Natalia Republiek), Oranžiją (Oranje-Vrystaat), Transvalį (Transvaal). Jų tikslas, tai noras savo žemėje išsaugoti savo kultūrą, kalbą, krikščionišką tikėjimą, bei siekti laisvo apsiprendimo teisės gyventi nepriklausomiems nuo svetimų įtakos, patiems kurtį klestintį gyvenimą. Ši nausodija Gautengo provincijoje, pusiaukelėje tarp Pretorijos ir Bronkhorstspruit'o - PAR šiaurės rytuose.

Taip pat skaityti[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]