Mitanija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mitanija
nebėra
Blank.png
XV a. pr. m. e. – XIV a. pr. m. e. Blank.png
Location of Mitanija
Sostinė Taite, Vašukanis
Valdymo forma monarchija
karaliai
 XV a. pr. m. e. Parašatataras
 XIV a. pr. m. e. Šattivaza
Era Senovė
 - Ekspansijos pradžia XV a. pr. m. e.
 - Nukariauja hetitai XIV a. pr. m. e. m.

Mitanija – istorinė Mesopotamijos ir Sirijos valstybė, egzistavusi XV–XIV a. pr. m. e. Jos branduolys buvo aukštutinis Chabūro baseinas dabartinės Sirijos ir Turkijos teritorijoje, tačiau didžiausios ekspansijos metu valstybė taip pat valdė didesnę dalį dab. Sirijos, Turkijos, Irako.

Pavadinimai[taisyti | redaguoti kodą]

Apie Mitaniją daugiausia žinoma iš jų kaimynų – hetitai, asirų ir egiptiečių šaltinių. Mitanijos pavadinimas kildinamas iš hetitų įrašų, kur jis dantiračiu užrašomas Mi-ta-an-ni arba Mi-it-ta-ni. Egiptiečių įrašuose taip pat aptinkamas užrašymas Me-ta-ni. Tačiau dažniau Egipte šalis buvo vadinama Naharin (nhrn), pavadinimu, kildinamu iš akadiško žodžio „upė“. Rytinėje kaimynėje Asirijoje ji buvo žinoma kaip Hanigalbat (Ḫa-ni-gal-bat).

Šie pavadinimai net po valstybės išnykimo išliko kaip istorinio regiono pavadinimai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Ikiimperinis laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Churitų ankstyvosios valstybės ir Mitanijos ekspansija
Pagrindinis straipsnis – Huritai.

Huritai yra žinomi aukštutinio Chabūro baseine nuo III tūkst. pr. m. e. Jie kalbėjo kalba, skirtinga nuo kaimyninių semitų ir indoeuropiečių kalbų. Jų šalis Mesopotamijoje buvo žinoma kaip neapibrėžtas kraštas Subartu. Šiuo laikotarpiu jie sukūrė nemažai miestų-valstybių, tokių kaip Urkešas, Šechna, Nagara, Tell Chuera. Chabūro upe jie prekiaudavo su Mariu.

Per II tūkst. pr. m. e. huritų teritorija ne kartą ėjo iš rankų į rankas. Daugiausia juos valdė Akado imperija, Asirija, Hetitų imperija. Tik pačioje XV a. pr. m. e. pradžioje nusilpo Babilonija, hetitai, o iki asirų įsitvirtinimo šiaurinėje Mesopotamijoje susidarė vakuumas, sudaręs prielaidas atsirasti vietinei imperijai. Taip huritų žemėje prasidėjo politinės konsolidacijos laikotarpis, kurio metu valdė pusiau legendiniai valdovai Kirta ir Šuttarna I. Jiems priskiriamas Mitanijos sukūrimas.

Ekspansija[taisyti | redaguoti kodą]

Standard of Ur chariots.jpg
Mesopotamijos istorija
Mesopotamijos priešistorė:
Ubeido k. > Ugarito k. Hasunos k., Chalafo k.
Šumeras Huritai
Akado imperija
III Ūro dinastija
Amoritai
Babilonija: Asirija:
Isinas, Larsa, I, II din. Senoji Asirija
Kasitai (III din.) Mitanija
IV, V, VI, VII, E din. Vidurinioji Asirija
Naujoji Asirijos imperija (X din.)
Naujoji Babilono karalystė (XI din.)
Achemenidų imperija
Seleukidų imperija
Partai > Sasanidai
Irako istorija

Pirmasis Mitanijos valdovas, pradėjęs ekspansiją, buvo Parašatataras, Kirtos sūnus. Jis prijungė daug Sirijos miestų-valstybių, įskaitant Jamchadą, Alalachą. Tuo metu iki Mitanijos iš pietų atėjo Naujosios Egipto karalystės armijos, kurios buvo svarbus iššūkis jaunai imperijai. Armijos susidūrė keliuose svarbiuose mūšiuose, po kurių nusistovėjo pietinė Mitanijos siena, ties Nuhašše karalyste (Ugaritas liko Egiptui). Tuo metu Mitanija jau valdė Kizzuvatną, Alalachą, Jamchadą.

Kitas valdovas, Šauštataras, užėmė Asirijos sostinę Ašūrą ir laikinai pavertė Asiriją savo vasale. Nors Asirijos valdovų sąrašas nenutrūko, greičiausiai jie pripažino Mitanijos valdžią iki pat Ašur-Ubalito I (1365–1330). Tuo pačiu Mitanija nukariavo Tigro vidurupio valstybėles Nuzi, Arafą. Karalių Aratatama ir Šutarna laikais nusistovėjo taikūs prekybiniai santykiai su Egiptu, bet intensyvėjo hetitų grėsmė, kurie rengė karo žygius į Mitanijos vakarinį pasienį.

Valdant karaliams Artašumara ir Tušratta, Mitanija neteko daugybės savo teritorijų vakaruose, kurias nukariavo hetitų valdovas Šupiluliumas. Nors pastarasis teigė, kad nusiaubė ir visą Mitaniją, paėmė jos sostinę Vašukanį, tačiau atrodo, tai buvo netiesa. Vis dėlto, Mitanijoje prasidėjo vidaus įpėdinystės krizė. Jos metu rytuose atsiskyrė Asirija, kuri sustiprėjo ir užpuolė šalį. Mitanijos princas Šativaza sudarė sutartį su hetitais ir atvedė armiją, vadovaujamą Pijaššilio, į savo šalį. Hetitai pasodino jį į sostą ir pavertė Mitaniją (susitraukusią iki savo branduolio teritorijų) savo vasaline karalyste.

Poimperinis laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Po Mitanijos pavergimo, ją toliau valdė vietos karaliai Šattuara I, Vasašatta, Šattuara II, ir dėl šios karalystės toliau konkuravo hetitai su asirais. Mitaniai pasinaudodavo tai viena, tai kita kariaujančia puse, siekdami geresnių sąlygų. Galutinai pergalę šventė Asirijos Šalmaneseras I (1270–1240 m. pr. m. e.), kuris numalšino eilinį Mitanijos sukilimą, išžudė ir ištrėmė daugybę gyventojų ir galutinai pavertė Mitaniją Hanigalbato provincija.

Provincija buvo valdoma Asirijos vietininkų gana neilgai. Apie 1200 m. pr. m. e. regioną nusiaubė mušku klajokliai, o šiek tiek vėliau – aramėjai, tuo metu įsitvirtinę visoje Sirijoje. Maždaug tuo metu išnyko huritų kalba, kadangi gyventojai buvo asirizuoti ir arameizuoti.

Valdovai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kirta (apie 1520 m. pr. m. e.)
  • Šuttarna I
  • Parrattarna (1500–1470 m. pr. m. e.)
  • Paršatataras (1470–1450 m. pr. m. e.)
  • Sauštataras (1450–1410 m. pr. m. e.)
  • Artadama I (1410–1400 m. pr. m. e.)
  • Šuttarna II (1400–1375 m. pr. m. e.)
  • Artaššuvara (1375–1370 m. pr. m. e.)
  • Tušratta (1370–1350 m. pr. m. e.)
  • Artadama II
  • Šuttarna III
  • Šattivaza (1350–1320 m. pr. m. e.), hetitų vasalas
  • Šattuara I (1320–1300 m. pr. m. e.), Asirijos vasalas
  • Vasašatta (1300–1280 m. pr. m. e.)
  • Šattuara II (1280–1267 m. pr. m. e.)

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Mitanija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka