Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Katalonija
Catalunya / Cataluña |
|
|
|
|
|
| Valstybė: |
 Ispanija |
| Administracinis centras: |
Barselona |
| Provincijų skaičius: |
4 |
| Prezidentas: |
Artur Mas i Gavarró |
|
| Gyventojų (): |
7 354 411 |
| Plotas: |
32 114 km² |
| Tankumas (): |
229 žm./km² |
|
| Tinklalapis: |
[1] |
 Vikiteka: |
KatalonijaVikiteka |
Katalonija (kat. Catalunya, isp. Cataluña) – ekonomiškai stipriausias Ispanijos autonominis regionas šalies šiaurės rytuose, palei Viduržemio jūros pakrantę. Sostinė – Barselona. Gyventojai – katalonai, kalbantys katalonų kalba. Regionas 2006 praplėtė autonomiją, dažnai nesutaria su Ispanijos valdžia, didžioji visuomenės dalis yra nepriklausomybės šalininkai.
- Apie 1000 m. Pirėnų priekalnėse pradėjo formuotis nepriklausomi teritoriniai vienetai - katalonų grafystės, kurių gyventojus jungė viena kalba, religija ir kultūra. Atkovojant teritorijas iš Pirėnų pusiasalį užkariavusių musulmonų Katalonijos teritorijos plėtėsi vis labiau į pietus, kol susigrąžino sostinę - Barseloną. XIII-XIV amžiuose Barselona tapo vienu didžiausių Viduržemio jūros pakrančių miestu, kuriame vystėsi amatai ir prekyba. Barselonos grafystė tapo Aragono karalystės dalimi, o katalonų kalba - oficialia karalystės kalba. Šiuo laikotarpiu susiformavo terminas "països catalans", reiškiantis " katalonų žemės ", apimantis visas katalonų kultūros įtakos teritorijas. XIV a. kilo nuolatiniai karai tarp Katalonijos ir Kastilijos, bei šios sąjungininkės Maljorkos karalystės. Konflikto kulminacija įvyko 1359 m., kai po trijų dienų trukmės jūros mūšio katalonų laivynas sutriuškino Kastilijos laivyną prie Barselonos pakrantės. XV a. katalonai užkariavo Siciliją, Sardiniją, centrinę Graikijos dalį. XV a. pabaigoje Aragono ir Kastilijos karalystės susijungė į vieną teritorinį vienetą, susituokus karališkųjų dinastijų atstovams. Katalonija, remiantis karaliaus patvirtintais statutais, ir toliau išlaikė stiprią autonomiją. Kiekvienas bandymas šią sumažinti buvo lydimas ginkluotu katalonų pasipriešinimu.
- 1703 m. Ispanijos Karališkosios Burbonų dinastijos pajėgos numalšino katalonų sukilimą ir galutinai prijungė Katalonijos teritoriją prie Ispanijos.
- 1917 m. spalio 13 d. Katalonijoje prasidėjo nepriklausomybės šalininkų sukilimas.
- 1930 m. rugpjūčio 17 d. Ispanijos respublikonai pasirašė susitarimą su Katalonija, pagal kurią šiai provincijai pažadėta autonomija iškart po Ispanijos paskelbimo respublika.
- 2007 m. įvyko visuotinis referendumas, kuriame katalonai balsavo uz juridinės reikšmės suteikimą savo tautiniam statusui.
- 2010 m. Ispanijos Karalystės konstitucinis teismas blokavo referendumo rezultatus. Barselonoje vyko milijoninės demonstracijos už savo tautiškumo pripažinimą.
- 2010 m. liepos 28 d. Katalonijos parlamentas balsavo už bulių žudymo/koridos uždraudimą Katalonijos teritorijoje nuo 2012 m. sausio 1 d.
Didžiausi miestai [taisyti]
Ispanija
Vikiteka:
