Katalonija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Katalonija
Catalunya / Cataluña
Katalonijos vėliava Katalonijos herbas
Localització de la CA de Catalunya.png
Valstybė: Ispanijos vėliava Ispanija
Administracinis centras: Barselona
Provincijų skaičius: 4
Įkūrimo data: 1979
Prezidentas: Artur Mas Gavarró
Gyventojų (2011 m.): 7 539 618
Plotas: 32 114 km²
Tankumas (2011 m.): 235 žm./km²
ISO 3166-2: CT
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: KatalonijaVikiteka

Katalonija (kat. Catalunya, isp. Cataluña) – autonominis regionas ir istorinė sritis Ispanijos šiaurės rytuose. Sostinė – Barselona.

Katalonijos autonominis regionas (kat. Comunitat Autònoma de Catalunya, isp. Comunidad Autónoma de Cataluña, oks. Comunitat Autonòma de Catalonha) suformuotas 1979 m. gruodžio 18 d.[1] 2006 m. regiono autonomija buvo išplėsta. Autonominis regionas apima Barselonos, Žironos, Leridos ir Taragonos provincijas. Oficialios kalbos – katalonų, ispanų ir oksitanų (Val d’Arano slėnyje).

Istorinę Katalonijos sritį sudaro dabartinis Katalonijos autonominis regionas ir Rytų Pirėnų departamentas Prancūzijoje. Be to, katalonai istorine Katalonijos dalimi laiko ir šalia esančius Prancūzijos rajonus, t. y. Šiaurės Kataloniją (kat. Catalunya del Nord, pranc. Catalogne Nord). Radikalūs katalonų politikai Katalonijos termino taikymą plečia ir apima vadinamąsias „katalonų žemes“, t. y. Viduržemio jūros teritorijas, kurios viduramžiais buvo Aragono karalystės įtakos sferoje ir kurių gyventojai bent iš dalies kalba katalonų kalba.

Katalonijos pavadinimo etimologija nėra iki galo aiški. Pagal kai kurias versijas jį galima kildinti iš senovės genčių gotų ir alanų (Got-Alanija), kurios čia buvo apsigyvenusios Didžiojo tautų kraustymosi metu. Pagal kitą versiją Katalonijos pavadinimas kilęs nuo prancūzų riterio Otger Cathalon, kuris kovėsi su arabais ir atėmė dalį jų anksčiau užimtos teritorijos.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Katalonijos geografija.

Šiaurėje natūralia Katalonijos siena su Prancūzija ir Andora yra Pirėnai, pietuose ribojasi su Valensija, o vakaruose su Aragonu. 580 km Viduržemio jūros pakrantė įvairi, daug pliažų. Katalonijos šiaurėje yra keletas svarbių Ispanijos draustinių.

Didžiausi miestai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Barselona 1 621 537
  2. Ljobregato l'Hospitaletas 257 038
  3. Badalona 219 547
  4. Terasa 210 941
  5. Sabadelis 206 493
  6. Taragona 140 323
  7. Lerida 135 919
  8. Mataras 121 722
  9. Reusas 107 118
  10. Cherona 96 188

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Katalonijos istorija.
Tarako gynybinių sienų likučiai

Pirmaisiais dabartinės Katalonijos gyventojais buvo iberai, kurie čia atėjo iš Šiaurės Afrikos ir apsigyveno pakrantėje, dabartinių Barselonos ir Mataro rajone.

Apie 600 m. pr. m. e. Katalonijos pakrantėje pasirodė graikai, kurie čia įkūrė savo gyvenvietę Emporioną, dabartinį Empurjesą.

III a. pr. m .e. į Kataloniją įsiskverbia kartaginiečiai. Per Pirmąjį Pūnų karą kartagieniečiai susidūrė su į šiaurės rytų Ispaniją 217 m.pr.m.e. įsiveržusiais romėnais. Pagal 197 m.pr.m.e. taikos sutartį kartaginiečiai buvo priversti atsisakyti savo Ispanijos valdų. Romėnai įkūrė Artimosios Ispanijos provinciją su administraciniu centru Tarake (Taragona). Valdant romėnams provincija klestėjo, ypač augo Taragona ir Barselona (tuo metu vadinta Augusta Favencija Paterna Barcino).

414 m. šiaurės Ispaniją užkariavo vestgotai ir alanai, kurie 476 m. užėmė ir Barseloną, kuri tapo jų valstybės Gotalonijos sostine.

711 m. į Ispaniją iš Šiaurės Afrikos įsiveržė maurai, kurie netrukus užėmė ir Kataloniją. 713 m. maurai užėmė Barseloną. VIII–IX a. Karolingai išstūmė maurus iš Katalonijos. Karalius Vilfridas apjungė frankų pasienio sritis su žemėmis Ispanijoje į Ispanijos marką, padalintą į 9 grafystes. Galingiausia jų buvo Barselonos grafystė. 985 m., per paskutinį užkariaujamąjį karą, Al-Mansuro vadovaujami maurai pasiekė Barseloną. 988 m. pasiau sugriautas miestas be frankų pagalbos išsivadavo ir Borelis II paskelbė apie savo grafystės nepriklausomybę. Šie metai laikomi Katalonijos gimimo metais.

1137 m. po Barselonos grafų ir Aragono karalių dinastijų paveldėtojų vedybų Barselonos grafystė tapo Aragono karalystės dalimi, o katalonų kalba – oficialia karalystės kalba. XIII–XIV amžiuose Barselona tapo vienu didžiausių Viduržemio jūros pakrančių miestu, kuriame vystėsi amatai ir prekyba. Šiuo laikotarpiu susiformavo terminas „països catalans“, reiškiantis „katalonų žemės“, apimantis visas katalonų kultūros įtakos teritorijas. XIV a. kilo nuolatiniai karai tarp Katalonijos ir Kastilijos, bei šios sąjungininkės Maljorkos karalystės. Konflikto kulminacija įvyko 1359 m., kai po trijų dienų trukmės jūros mūšio katalonų laivynas sutriuškino Kastilijos laivyną prie Barselonos pakrantės. XV a. katalonai užkariavo Siciliją, Sardiniją, centrinę Graikijos dalį. XV a. pabaigoje Aragono ir Kastilijos karalystės susijungė į vieną teritorinį vienetą, susituokus karališkųjų dinastijų atstovams. Pradžioje abi karalystės išlaikė savo atskiras institucijas, teismus ir įstatymus. Katalonija, remiantis karaliaus patvirtintais statutais, ir toliau išlaikė stiprią autonomiją.

Segadoro sukilimo metu (1640–1652 m.) Katalonija sukilo prieš Kastilijos armiją jos teritorijoje ir tapo Prancūzijos globojama respublika. Pagal 1659 m. Pirėnų sutartį, kuria užbaigtas Prancūzijos-Kastilijos karas, Kastilija sutiko perleisti Prancūzijai šiaurines Katalonijos teritorijas, kurios buvo įjungtos į Rusiljoną.

Ispanijos įpėdinystės karo metu Aragonas kovojo prieš Filipą V, kuriam laimėjus Katalonijos institucijos buvo panaikintos ir vietoje jų įvesto Kastilijos institucijos, o ispanų kalba tapo viešąja kalba Katalonijoje. Nuo to laiko katalonai nuolat kovojo dėl savo teisių ir laisvių atstatymo.

  • 1917 m. spalio 13 d. Katalonijoje prasidėjo nepriklausomybės šalininkų sukilimas.
  • 1930 m. rugpjūčio 17 d. Ispanijos respublikonai pasirašė susitarimą su Katalonija, pagal kurią šiai provincijai pažadėta autonomija iškart po Ispanijos paskelbimo respublika.
  • 2007 m. įvyko visuotinis referendumas, kuriame katalonai balsavo uz juridinės reikšmės suteikimą savo tautiniam statusui.
  • 2010 m. Ispanijos Karalystės konstitucinis teismas blokavo referendumo rezultatus. Barselonoje vyko milijoninės demonstracijos už savo tautiškumo pripažinimą.
  • 2010 m. liepos 28 d. Katalonijos parlamentas balsavo už koridos uždraudimą Katalonijos teritorijoje nuo 2012 m. sausio 1 d.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Catalonia. (2012). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.