Rytų Turkestanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Uigūrų diasporos mitingas JAV, kuriuo reikalaujama Rytų Turkestano nepriklausomybės

Rytų Turkestanas (uig. شەرقىي تۈركىستان = Sherqiy Türkistan), dar vadinamas Uigūrija arba Kinų Turkestanu – rytinė istorinio Turkestano regiono dalis, dabar pavaldi Kinijai ir iš esmės sutampanti su Sindziango autonominiu regionu. Šį terminą daugiausia vartoja rusų tiurkologai, o dabar – uigūrų nepriklausomybės aktyvistai. Patys uigūrai šį regioną tradiciškai dar vadina Kurigaru.

Rytų Turkestanas apima visų pirma sausringą uždarą sritį, vadinamą Tarimo baseinu ir jo pakraščiuose esančias oazes. Taip pat baseiną supančius kalnų masyvus (Kunluną, Tian Šanį ir kt.). Jumeno perėja ir Gansu koridorius jungia Turkestaną su kultūrine Kinija.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Rytų Turkestano istorija.

Regione pradžioje gyveno gioktiurkų gentys, kurios sudarė chanatus, vėliau kraštą užėmė mongolai. Čagatajaus chanato laikais (XIII a.) krašte paplito islamas. 1755 m. Čingų dinastijai nugalėjus Džiungarų chanatą, Rytų Turkestanas pateko kinų valdon. Nuo 1764 m. kinų pradėtas vartoti Sindziango terminas. XIX a. dėl įtakos krašte kovojo rusai, kinai ir britai. Kinijos Respublikos valdymo metais, uigūrai paskelbė trumpai gyvavusią Rytų Turkestano Respubliką (sostinė – Kašgaras), vėliau ją atkūrė 1944 m. (sostinė – Kuldža), bet 1949 m. ji prijungta prie KLR.

Nepriklausomybės siekis[taisyti | redaguoti kodą]

XX a. pab., sugriuvus TSRS, uigūrų tarpe kilo separatizmo ir pantiurkizmo idėjos, su siekiu atkurti nepriklausomą Rytų Turkestano valstybę. Kinijos valdžia su nepriklausomybės šalininkais susidoroja, motyvuodama „kova su islamo terorizmu“. Pats Rytų Turkestano termino naudojimas Kinijoje yra laikomas separatistiniu ir griežtai ribojamas.