Asirai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šis straipsnis – apie dabartinę etninę grupę. Apie senovinę tautą žiūrėkite straipsnį Asirija
Asirai
Persijos asirai, XIX a.
Persijos asirai, XIX a.
Gyventojų skaičius iki 4,2 mln.
Populiacija šalyse Irako vėliava Irakas:
500 000

Sirijos vėliava Sirija:
877 000-1 200 000
Irano vėliava Iranas:
74 000–103 000
Turkijos vėliava Turkija:
24 000–70 000
Jordanijos vėliava Jordanija:
500 000
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos:
500 000

Kalba (-os) neoaramėjų, arabų, farsi ir kt.
Religijos krikščionys (Rytų katalikai bei ortodoksai)
Giminingos etninės grupės mhalamiai, kiti semitai

Asirai, aisoriai, sirai (aturajai, surajai) – Azijos tauta, kilusi iš Derlingojo pusmėnulio. Gyvena daugiausia Irake, Irane, Turkijoje, Sirijoje, Libane, JAV, Armėnijoje ir kitur. Duomenys apie populiaciją labai skirtingi: nuo 350 tūkst. iki 4,5 mln. Kalba semitų kalbų šeimai priklausančia naująja aramėjų kalba (dar vadinama sirų, arba asirų), taip pat arabų, armėnų, persų ir kt. kalbomis. Raštas – sirų rašto pagrindu.

Tradiciškai verčiasi žemdirbyste, sodininkyste bei gyvulininkyste. Išsaugojo tautiškumą, kultūros savitumą (gausų pasakojamąjį folklorą). Susiformavo inteligentija.

Dauguma asirų yra krikščionys, priklausantys įvairioms Rytų krikščionių bažnyčių denominacijoms (Asirijos Rytų bažnyčia, Chaldėjos katalikų bažnyčia, Sirijos ortodoksų bažnyčia, Maronitų bažnyčia ir kt.).

Asirai laiko save Asirijos valstybės, gyvavusios apie 1950-605 m. pr. m. e. vidurio ir šiaurinėje Mesopotamijoje (dabartinis Irakas), gyventojų palikuonimis. Ilgainiui persikėlė į Vidurinę Aziją, Užkaukazę, Indiją. XIX a. dalis asirų atsikėlė į Rusiją, 1928 m. – į Armėniją[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Asirai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002