Gagaūzija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gagaūzija
gagaūz. Gagauz Yeri
rumun. Găgăuzia
rus. Гагаузия
Gagaūzijos vėliava Gagaūzijos herbas
Gagauzia map.svg
Valstybė: Moldavijos vėliava Moldavija
Administracinis centras: Komratas
Gyventojų (2011): 160 700
Plotas: 1 832 km²
Tankumas (2011): 88 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: GagaūzijaVikiteka

Gagaūzija (gagaūz. Gagauziya arba Gagauz Yeri, rumun. Găgăuzia, rus. Гагаузия) – Moldavijos pietuose esanti autonominė sritis turinti savo vyriausybę. Turi pasienio ruožą su Ukraina (Odesos sr.). Sudaryta iš gyvenviečių, kuriose daugiau nei 50 % gyventojų yra gagaūzai, taip pat tų, kurių dauguma gyventojų referendume savanoriškai prisijungė prie autonomijos.

Administracinis centras – Komratas (Komrat).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal vieną teoriją gagaūzai kilę iš turkų seldžiukų, kurie apsigyveno Dobrudžoje kartu su pečenegais, ogūzais ir kumanais (kipčiakais), kurie kariavo kartu su Anatolijos seldžiukų sultonu Izedinu Keikavusu II (1236–1276 m.). Tiksliau vienas iš turkų ogūzų klanų migravo į Balkanus per vidinius tarpgentinius turkų konfliktus. Šie turkai ogūzai po apsigyvenimo Rytų Balkanuose (Bulgarijoje) priėmė stačiatikių tikėjimą ir tapo vadinami turkais gagaūzais. Didelė gagaūzų grupė vėliau iš Bulgarijos persikėlė į pietinę Besarabiją, kartu su tikraisiais bulgarais.

Pagal kitą teoriją gagaūzai yra kalbiškai tiurkizuoti bulgarų palikuonys.

Gagaūzija yra Besarabijos dalis, todėl istorinė regiono raida sutampa su Besarabijos, po to – Moldavijos TSR istorija.

1812 m. Rusijai okupavus Besarabiją, į šį regioną atsikėlė gagaūzai. 1856 m. Gagaūzijos teritorijos dalis perėjo Moldavijai (nuo 1859 m. – Rumunijai), 1871 m. – Rusija susigrąžino teritoriją.

Stalinizmo laikais 1944 m. tūkstančiai gagaūzų buvo ištremti, o 19461947 m. bado metu mirė apie pusę gagaūzų bendruomenės.

Nepriklausoma Moldavija[taisyti | redaguoti kodą]

Gagauzia republic.png

Po to, kai 1991 m. Moldova tapo nepriklausoma, rugpjūčio mėn. Gagaūzija, kaip ir Padniestrė, pasiskelbė esanti nepriklausoma Gagaūzijos socialistinė respublika (premjeras Stepan Topol). 1994 m. gruodžio 23 d. Moldovos Vyriausybė suteikė teritorijai specialų autonominį statusą (rumun. Unitate teritorială autonomă Găgăuzia, trumpiau – UTA Găgăuzia).

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Gyventojų skaičius – 155 700 (2005 m.[1]), iš jų 23 500 gyvena Komrate. 97 400 žmonių gyvena kaime, urbanizacijos laipsnis – 40 %.

Didžioji gyventojų dalis (82 %; 133,5 tūkst. gyv.) pagal tautybę yra gagaūzai (tiurkų grupė), todėl šis regionas etniškai skiriasi nuo kitų Moldovos regionų. Kitos tautybės: bulgarai (5,1 %), moldavai (4,8 %), rusai (3,8 %), ukrainiečiai (3,2 %). 2004 metų surašyme, gyventojams nebuvo galima pasirinkti dviejų tautybių. Sudėjus moldavus ir rumunus (dažnai laikomus viena etnine grupe), regione gyveno 7 519 (4,85 %).

Kalbos[taisyti | redaguoti kodą]

Oficialios kalbos – rumunų, gagaūzų, rusų.

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

96 % gyventojų save laiko krikščionimis. Iš jų 93 % – stačiatikiais. Labiausiai paplitusios Gagaūzų stačiatikių, Moldavijos stačiatikių, Ukrainos stačiatikių ir Rusijos stačiatikių bažnyčios.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Plotas – 1 832 km²: pagrindinė teritorija aplink Komrato miestą ir anklavai aplink Cadir Lunga, Vulkanesti miestus bei Kopceak ir Karbolia kaimus.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]