Berberai

Berberai – lingvistiškai giminingų Šiaurės Afrikos tautų grupė. Išvaizda berberai priklauso europidų rasei, nors dėl aktyvių kontaktų su šiaurės Užsachario Afrikos tautomis, tarp piečiau gyvenančių tuaregų pasitaiko ir negridams būdingų veido ir odos bruožų. Viso priskaičiuojama apie 45 mln. žmonių. Gyvena Maroke, Alžyre, Tunise, Libijoje ir Egipte, kalnuotose ir dykumų vietovėse. Kalba įvairiomis afro-azijietiškomis kalbomis. Daugiausia berberų yra Maroke (apie 24 mln.) ir Alžyre (18-19 mln.). Beveik visi berberai yra musulmonai.

Istorija

Visi berberai yra senųjų šiaurės Afrikos gyventojų garamantų palikuonys. VII a. Šiaurės Afrikos gyventojus užkariavo arabai, kurie vietinius gyventojus atvertė į islamą. Nuo tada šios tautos vadinamos berberais.

Tautos

Berberų gyvenamos vietos Šiaurės Afrikoje

Svarbiausios berberų tautos yra šios:

• Kabilai (Alžyro šiaurė)
• Rifainai (Maroko šiaurė)
• Amazigai (Maroko centras)
• Šenva (Alžyro šiaurė)
• Šavisai (Alžyro šiaurė)
• Tuaregai (Sahara)
• Šleuhai (Maroko vakarinė dalis)
• Sacharos berberai (jų tarpe mzabitai. Šiaurinė Sachara)

Galerija

• 

  Berberė iš Tuniso (1910 m.)

• 

  Berberų kariai iš Agadiro (Marokas)

Vikiteka